Sunaikinusi Ukrainos Liaudies Respublikos vyriausybę, Rusija toliau kariavo su ukrainiečių tauta. Ukrainiečiai išgyveno bolševikų terorą, represijas, žudynes ir badą. Visa tai silpnino jų priešinimąsi okupacijai.
Po kelerių metų okupuotos Ukrainos ekonomika ėmė konkuruoti su Rusijos respublikos. O pasiekimai humanitarinėje srityje net pranoko rusų.
Ukrainos SSR komunistai ėmė reikalauti daugiau politinių teisių. Ukrainiečių menininkai, kuriuos vienijo šūkis „Tolyn nuo Maskvos!“, orientavosi į Europą. Ukrainos ūkininkai nenorėjo atiduoti savo nuosavybės kolūkiams. Maskvai šie procesai nepatiko. Siekdamas toliau kontroliuoti Ukrainą, J. Stalinas pradėjo ukrainiečių tautos genocidą, vadinamą Holodomoru, kurio metu iš bado, istorikų teigimu, mirė nuo 3,9 iki 7 milijonų ukrainiečių.
Minint 90-ąsias Holodomoro metines Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorius Remigijus Černius kartu su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generaliniu direktoriumi dr. Arūnu Bubniu pagerbė 1932–1933 sovietų režimo sukelto bado aukas.
Į minėjimą susirinkę aukšti LR valstybės asmenys, tremtiniai, Ukrainos ambasados darbuotojai ir ukrainiečių Vilniuje bendruomenė sakė atminimo kalbas ir uždegė žvakeles ir už 1921–1923 m. ir 1946–1947 m. Holodomoro aukas.