Susikaupimo valandėlė už Lietuvos laisvės gynėjus prasidėjo Lietuvos himnu. Jį giedojo Vilniaus politinių kalinių ir tremtinių choras „Laisvė“, vadovaujamas Gintaro Skapo. Renginį vedė Albinas Gutauskas.
Renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo narė Paulė Kuzmickienė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorius Remigijus Černius, LGGRTC Okupacinių režimų veiklos tyrimų ir viešinimo skyriaus vedėjas doc. dr. Artūras Grickevičius, Centro darbuotojai, buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai, vilniečiai.
Jautriuose pasisakymuose nuskambėjo pagrindinė mintis, kad šis 74-ųjų masinių trėmimų „Bangų mūša“ metinių minėjimas įgauna ypatingą svarbą dėl Rusijos karo Ukrainoje: jis buvo, yra ir bus aktualus mums ir ateinančioms kartoms.
Pažymėtina, kad šiemet sukanka 74 metai, kai 1949 m. kovo 25 d. buvo pradėta vykdyti Baltijos šalių gyventojų masinio trėmimo operacija, kodiniu pavadinimu „Priboj“ (liet. – „Bangų mūša“). Vienos didžiausios pokario metais Baltijos šalyse vykdytos sovietinio genocido akcijos metu į tolimus, atšiauraus klimato Sovietų Sąjungos regionus − Krasnojarsko kraštą, Novosibirsko, Tomsko, Omsko, Irkutsko ir Amūro sritis buvo ištremta apie 95 tūkst. žmonių (apie 32 tūkst. iš Lietuvos, 42 tūkst. iš Latvijos, 21 tūkst. iš Estijos). Didelę tremtinių dalį sudarė moterys ir vaikai.