2023 m. balandžio 3 d. Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje viešėjo Sakartvelo Prezidentė Salome Zourabichvili ir kiti prezidentės administracijos atstovai. Kartu lankėsi nepriklausoma parlamentarė, Gynybos ir saugumo komiteto pirmininko pavaduotoja, Draugystės su Lietuva grupės narė Teona Akubardia ir Sakartvelo parlamento „Piliečių“ frakcijos pirmininkas, Politinės partijos „Piliečiai“ vadovas Aleksandre Elisashvili. Aukštus svečius lydėjo nepaprastoji ir įgaliotoji Sakartvelo ambasadorė Lietuvos Respublikoje Salome Shapakidze.
„Esame muziejuje, kuris liudija baisius totalitarinio režimo nusikaltimus žmogui, tautai, valstybei tam, kad pabrėžtų, kaip svarbu ginti demokratines vertybes ir valstybės nepriklausomybę. Kitu atveju nutinka tai, ką Lietuva patyrė XX a. viduryje – tai nacizmo ir komunizmo siaubas, sovietų Rusijos okupacija, kurios pasekmes mūsų visuomenė daugiau ar mažiau junta iki šiol“, – svečiams aprodytų muziejinių ekspozicijų tikslą akcentavo jo direktorius istorikas Remigijus Černius.
„Muziejus pateikia atšiaurų priminimą apie sovietų okupacinio režimo vykdytus žiaurumus ir pabrėžia kovos už laisvę ir teisingumą būtinybę“, – įrašu svečių knygoje savo įspūdžius išsakė lietuviams draugiškų kartvelų išrinktoji Prezidentė.
Ši ekskursija prasidėjo neįprastai – nuo pagarbaus stabtelėjimo ties akmenų mūro piramidės formos paminklo sovietinės okupacijos aukoms, praeinant pro skulptoriaus Jono Jagėlos obeliską tremtiniams, kentėjusiems ir žuvusiems Jakutijoje, kurį sutartoje vietoje pastatyti uždraudė Putino įsakui paklusi šios srities administracija bei apžiūrint lauko parodą „Nusikaltėlių paktas“, skirtą pagrindiniams tragiškų pasekmių pasauliui atnešusio dokumento sumanytojams ir šių slaptų susitarimų vykdytojams. Su pastato, kuris daugeliui vyresniosios kartos Lietuvos gyventojų yra sovietinės okupacijos simbolis, istorija supažindino ekskursijų vadovas Arūnas Borisas. Su gausiu svečių būriu bendravo Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorius Remigijus Černius, jo patarėja muziejinei veiklai Ramunė Driaučiūnaitė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus pavaduotojas Vytas Lukšys. Ekskursijos pabaigoje viešėjusiai Sakartvelo Prezidentei ir šios šalies ambasadorei Lietuvoje įteiktos atminimo dovanos.
Primintina, kad Raudonosios armijos kariai Lietuvos valstybės sieną peržengė 1940 m. birželio 15 d. Tos pačios dienos vakarą po Kauną vaikštinėjo specialusis agentas Vladimir Dekanozov, kuris turėjo prižiūrėti, kad Lietuvos inkorporavimas į Sovietų Sąjungą vyktų pagal Kremliaus planą. Vadinamosios „liaudies vyriausybės“ vadovu buvo paskirtas kairiųjų pažiūrų žurnalistas Justas Paleckis, kuris uzurpavo mūsų valstybės vadovo funkcijas, organizavo falsifikuotus rinkimus ir taip padėjo įteisinti neva savanorišką Lietuvos įstojimą į Sovietų Sąjungą. Nuo pirmų dienų vykdyta arši ekonominė, edukacinė, kultūrinė ir dvasinė Nepriklausomos Lietuvos gyvenimo reorganizacija, pažymėta represijų ir partizaninio karo aukomis. Vien pirmosiomis raudonosios okupacijos dienomis buvo areštuota per 500 žmonių – buvusių politikų, visuomenės veikėjų, kariškių. Į Sibirą buvo tremiami valstybės tarnautojai, pilietinių ir patriotinių organizacijų nariai, ūkininkai – net esperantininkai traktuoti kaip „antisovietinis elementas“, sovietinio režimo priešas. Per pirmuosius okupacijos metus buvo areštuota per 11 tūkst. žmonių, apie 1000 jų buvusiame KGB kalėjime įvykdyta mirties bausmė. Areštantai nukentėjo ir nacių okupacijos Lietuvoje laikotarpiu, po to, kai 1941 m. birželio22 d. prasidėjo nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karas, o iš Lietuvos atsitraukiantys sovietai žudė, esančius kalėjimuose. Vis dėlto, didžioji nacių okupuotos Lietuvos netektis – apie 200 tūkst. nužudytų žydų.
Daugiau nuotraukų OLKM Facebook paskyroje
