Atminimo medalį muziejaus direktoriui istorikui Remigijui Černiui įteikė sudėtingoms Europos karų ir konfliktų temoms darbotvarkėje laiko randantis Slovėnijos Respublikos krašto apsaugos ministras Marjan Šarec. Jis 2023 m. liepos 11 d. aplankė tremtinių ir politinių kalinių kartu su LR kultūros ministru įkurtą muziejų, daugiau kaip 30 metų pasakojantį lietuvių tautos pokario rezistencijos ir patirtų represijų kroniką. Svečią lydėjo jo patarėja Nika Vrhovnik ir protokolo vyr. karininkas seržantas Tomaž Harle.

„Tiek Slovėnija, tiek Lietuva yra patyrusios komunizmo terorą ir veidmainystę, tad ir šiandien labai gerai suvokia Europos demokratijai kylančias grėsmes“, – sakė delegacijai ekskursiją po muziejų suorganizavęs muziejaus vadovas Remigijus Černius.

Svečiams aprodytas ne tik buvęs KGB kalėjimas, Holokausto, romų genocido ir katalikybės persekiojimo celės, egzekucijų kamera, bet ir deportacijų ir išlikimo GULAG‘uose, ginkluoto pasipriešinimo, KGB veikimo ir atgimimo laikotarpio ekspozicijos.

Muziejuje viešėjusį ministrą domino, kodėl Lietuvos partizanai dėvėjo kariuomenės uniformą, koks buvo lietuvių deportacijų mastas, kaip KGB naudojo pasiklausymais surinktą informaciją, kas buvo iškiliausi disidentai ir atgimimo laikotarpio veikėjai, kodėl partizanų lavonai buvo išmetami miestų aikštėse.

Slogią rūsčios lietuvių išgyventos tragedijos nuotaiką sušvelnino mirtininkų kameroje antrankiais surakinto didžiausio šių dienų karo nusikaltėlio maketas: dirbtinio intelekto sukurto V. Putino atvaizdas yra visų Ukrainos kovos su rašistiniu režimu svarbą suprantančių valstybių ir jų piliečių istorinio teisingumo viltis.