Parodą parengė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus darbuotojai. Unikalią Ekspoziciją Šiaulių miesto gyventojai ir svečiai galės pamatyti iki šių metų liepos 31 d.
Parodoje pasakojama apie „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ gimimą, atskleidžiamas kunigų, vienuolių ir pasauliečių darbas, slaptas leidinio kelias į Vakarus, sklaida Vakarų žiniasklaidoje, vaidmuo kovoje už tikinčiųjų ir žmogaus teisių suvaržymus Sovietų Sąjungoje bei KGB bandymai susidoroti su leidėjais ir platintojais.
Ekspozicijoje – nuotraukos, raštija, sovietų represinių struktūrų tarnybų dokumentai, originalių daiktų skaitmeniniai vaizdai.
1972–1989 m. buvo išleistas 81 „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ numeris. Leidinys Vakaruose buvo išverstas į anglų, ispanų, italų, vokiečių, prancūzų kalbas. „Kroniką“ cituodavo žinomi pasaulio dienraščiai: „The New York Times“, „Frankfurter Allgemeine Zeitung“, „El Paris“ ir kt.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus darbuotojai pasakojo, kad šio pogrindinio ž leidinio leidyba ir platinimas reikalavo iš leidėjų didelės konspiracijos. „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ spausdinimą ir platinimą sovietų režimas vertino kaip sunkų nusikaltimą valstybei ir už tai griežtai bausdavo.
Buvo pasitelktas didelis būrys pagalbininkų: kunigų, vienuolių ir pasauliečių. Surinkta medžiaga buvo perrašoma ranka į rankraščius, kuriuos leidėjai slėpdavo slėptuvėse iki kol atsirasdavo galimybė spausdinti pogrindžio spaustuvėse.
„Siekiant išaiškinti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ leidėjus, įtariamieji buvo sekami, jų namuose atliekamos kratos. Teisiamųjų suole atsidūrę kunigai, vienuolės ir pasauliečiai buvo baudžiami laisvės atėmimo bausmėmis, siunčiami kalėti į kalėjimus ar griežto režimo lagerius. Daugelis Lietuvos žmonių už šią veiklą turėjo sumokėti savo laisvės kaina. Daugiau kaip 20-čiai „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ leidėjų ir platintojų buvo iškeltos baudžiamosios bylos, jie buvo nuteisti sovietinių lagerių ir kalėjimų bausmėmis. Daugiau kaip 60 žmonių, prisidėjusių prie šio leidinio leidimo, buvo kviečiami į sovietinį Saugumą (KGB – red. past.), tardomi, jų namuose atliekamos kratos, vyko vadinamasis „profilaktinis“ darbas“, – kalbėjo LGGRTC generalinis direktorius dr. A. Bubnys.
Tačiau bendraminčių tai nepalaužė – jie dar įnirtingiau dirbo, o sovietinio režimo represinis aparatas iki pat „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ leidybos pabaigos 1989 metais taip ir nesugebėjo jos likviduoti. Lietuvos Respublikos Seimas 2022-uosius metus paskelbė Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos metais.
„Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ paroda oficialiai buvo atidaryta 2022 m. kovo 23 dieną Lietuvos Respublikos Seime, vėliau ji buvo eksponuojama Kaune, Šilalėje, Kybartuose.