Susitikime, kuriame aptartos ES kovos su antisemitizmu ir žydų gyvenimo puoselėjimo strategijos priemonės, skirtos užkirsti kelią visų formų antisemitizmui ir kovoti su juo, saugoti ir puoselėti žydų gyvenimą ES, šviesti apie Holokaustą, jį tyrinėti ir atminti, taip pat dalyvavo Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky bei Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorius istorikas Remigijus Černius.
„Lietuvoje pagrindinė institucija, kuriai patikėti istoriniai Holokausto tyrimai yra Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti, tačiau Holokausto tyrimus atlieka ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Lietuvos istorijos instituto, universitetų mokslininkai. Yra mūsų leidiniai apie Vilniaus, Kauno, Šiaulių getus, mokslinėse publikacijose išsamiai tyrinėta lietuvių saugumo policijos antižydiška represinė veikla, atlikti įamžinimo darbai”, – susitikime su EK koordinatore sakė centro vadovas dr. Arūnas Bubnys.
Su Holokaustui ir nacių okupacijai Lietuvoje skirta ekspozicija Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje susipažinusi Europos Komisijos Kovos su antisemitizmu ir žydų gyvenimo puoselėjimo koordinatorė Katharina von Schnurbein akcentavo okupacijų temos daugiabriauniškumą. Ji minėjo, kad svarbu, nors ir sudėtinga, atskleisti visus sunkaus Lietuvai periodo aspektus. Pavyzdžiu koordinatorė pasitelkė dr. Saros Ginaitės istoriją, kuriai gelbstintis nuo genocido, teko pabuvoti komunistų, kovojusių su naciais, gretose:
„Tai komplikuota, bet visi aspektai turi būti atspindėti”, – sakė K. von Schnurbein, pabrėždama, kad tai strateginis kovos su antisemitizmu momentas. Koordinatorė paminėjo, kad aktualios istorijos apie žydų gelbėjimą, rodančios, kiek reikėjo drąsos nekolaboruoti, rizikuojant savo gyvybe padėti pasmerktiesiems.
Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky atkreipė dėmesį, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui reiktų daugiau nacių okupacijos laikotarpio tyrinėtojų, kurie kryptingai tęstų istorinius tyrimus apie Holokausto vykdytojus, žydų evakuacijas, jų gelbėjimą, materialinių nacių okupacijos nuostolių klausimus.
Okupacijų ir laisvės muziejaus direktorius Remigijus Černius atskleidė planus parengti naują Holokausto atminimui skirtą ekspoziciją, kuri parodytų, kokios ideologinės nuostatos ir politiniai sprendimai bei pačių vietinių žmonių veiksmai lėmė žydų tragediją Lietuvoje:
„Holokaustas – tai ne tik šaudymas, jis prasideda nuo izoliacijos ir per abejingumą baigiasi žvėrišku žiaurumu”, – sakė naujasis muziejaus vadovas.
Giliai ir išsamiai studijavusi totalitarizmų prigimtį Hannah Arendt padaro siaubingą išvadą: „masių nusiteikimas paremti totalitarizmą nekyla nei iš nežinojimo, nei iš smegenų plovimo. (…) Antisemitizmas pasiekė savo zenitą, kai žydai prarado savo visuomenines funkcijas ir įtaką, ir jiems nebeliko nieko kito, išskyrus jų turtą. [Tad] (…) neapkęsti žmonių, kurie turėdami turtą, nebeturi valdžios, yra racionalus instinktyvus supratimas, kad valdžia turi tam tikrą funkciją ir apskritai kažkuo naudinga visiems,” – rašo vokiečių ir amerikiečių politologė.
Todėl svarbu valstybių istorinės atminties politika Holokausto tragedijos suvokimui ir atminimui. Svarbu žmonėms tarnaujanti valstybė ir žmonių pasitikėjimas ja.
Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje apsilankė Europos Komisijos Kovos su antisemitizmu ir žydų gyvenimo puoselėjimo koordinatorė Katharina von Schnurbein, taip pat Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
Viešnioms nacių okupacijos Lietuvoje periodui skirtą ekspoziciją, įrengtą 3-ioje buvusio KGB kalėjimo kameroje, kur ant sienos yra išlikę nacių okupacijos metais gestapo kalintų žmonių įrašai, datuojami 1942–1944 m., aprodė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys kartu su Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktoriumi istoriku Remigijumi Černiumi.
Muziejaus lankytojams primename, kad Holokausto tragediją atmenančioje salėje pristatomas gestapo vidaus kalėjimas ir jo kaliniai, pasakojama Vilniaus geto istorija, masinių žudynių vieta Paneriuose, istoriniai ir archeologiniai masinių brutaliai išžudytų žydų kapaviečių tyrimai ir jų rezultatai, žydų gelbėjimo istorijos.
Institucijų vadovų susitikimą inicijavo Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje Politikos analizės ir apžvalgos grupė.
