Kauno Jono ir Petro Vileišių mokyklos direktoriaus pavaduotoja Daiva Micienė pasakoja apie parodos „KOMUNIZMAS=RAŠIZMAS“ atidarymą ir vykusią pilietiškumo pamoką.
Parodoje aptariamos trylikos ukrainiečių vyrų ir moterų gyvenimo istorijos. Norėdami išsaugoti ukrainietišką kultūrą, kalbą, papročius, kiekvienas iš šių žmonių susidūrė su Rusijos represijomis, žiaurumu ir teroru. Paroda buvo pristatoma direktorės Dalios Lapėnienės, lietuvių kalbos mokytojos ekspertės Aušros Ražauskienės ir 6b klasės mokinio Karolio Liekio. Diskusijos metu mokyklos bendruomenė buvo skatinama įsitraukti, apsvarstyti, ką reiškia šalies nepriklausomybė, pilietiškumas ir kova prieš šalį agresorę.
Kaip teigia direktorė Dalia Lapėnienė, pilietiškumas ir tautinis tapatumas – kertiniai ginklai, siekiant pasipriešinti Rusijos agresijai. Mokyklos direktorė mokiniams priminė ir skaudžią Lietuvos istoriją, pasiaukojusius lietuvius, kurie priešinosi Sovietinės Rusijos terorui ir vykdytiems žiaurumams. Pastebėta, kad visos šios sąsajos turi daug bendro su dabartinėmis Ukrainos žmonių patirtimis: tarsi Dovydas prieš Galijotą kovojama siekiant išsaugoti nepriklausomybę, tautiškumą, kalbą, papročius. Lietuvių kalbos mokytoja ekspertė A. Ražauskienė pastebėjo, jog mokykloje siekiama skatinti ne tik mokinių patriotiškumą, bet ir ugdyti sąmoningumą, visuomeniškumą: ne veltui kiekvienas mokinys yra įtraukiamas į Tolerancijos ugdymo centro veiklą.
6b klasės mokinys Karolis Liekis plačiau papasakojo apie savo patirtis prisidedant prie Tolerancijos ugdymo centro veiklos: „Kartu su klasės draugais rengėme pasirodymą, skirtą holokausto aukoms atminti. Pasitelkę menininkės Jenny Kagan parodos „Iš tamsos“ idėjas bandėme parodyti, su kokiais sunkumais ir baisybėmis susiduria žmogus, gyvenantis žiaurioje, egocentriškoje ir agresoriškoje aplinkoje“. Savo įžvalgomis pasidalijo ir 6b klasės mokinys Karolis Urbaitis: „Savo pilietiškumą siekiame parodyti ir projektine veikla: kartu su klase dalyvavau Lietuvos Respublikos Seimo rengiamame konkurse „Aš esu pilietis“. Savo meilę tėvynei siekėme perteikti ne tik piešiniais, eilėmis, bet ir interviu, unikaliais tautiniais receptais, nuotraukomis, kurios perteikia tautinį tapatumą. Džiugu, kad mūsų darbas buvo įvertintas pirmąja vieta“.
Diskusija-parodos atidarymas „KOMUNIZMAS=RAŠIZMAS“ buvo apibendrintas mokinių refleksijomis ir įžvalgomis. Kiekvienas savarankiškai apžvelgė parodą, o klasėje kartu su mokytojais ir draugais dalijosi savo patirtimi ir įžvalgomis. Paroda įprasmina ir perteikia pačios mokyklos vertybes ir veiklas: paramą Ukrainos pabėgėliams, tautinių mažumų integracijos skatinimą.
Kauno Jono ir Petro Vileišių mokyklos vadovai ir mokiniai dėkoja Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui už suteiktą galimybę susipažinti su istorine paroda.
Paroda Kauno Jono ir Petro Vileišių mokykloje bus eksponuojama iki 2023 m. kovo 23 d.
Planuojama, kad ši LGGRTC Okupacijų ir laisvės muziejaus darbuotojų parengta paroda šiemet apkeliaus daugelį Lietuvos mokyklų.
Apie parodą „KOMUNIZMAS=RAŠIZMAS“
2022 metai amžiams liks Ukrainos istorijoje
Milijonai ukrainiečių tapo plataus masto karo, kurį pradėjo Rusija, o tiksliau, tęsė prieš Ukrainą, aukomis. Karas palietė ne tik Ukrainos kariškius, stojusius ginti šalį, bet ir civilius gyventojus. 2022 metais ukrainiečiai iki galo suvokė tikrąją Rusijos politikos esmę – priverstinai įvesti „rusiško pasaulio“ tvarką. Šią ideologiją galima pavadinti vienu žodžiu – „rašizmas“.
Rašizmas nėra unikalus mūsų dienų reiškinys. Iš tikrųjų rašizmas prasidėjo nuo komunizmo. Jų tikslas ir veiksmai – vienodi. Totalitariniai režimai žudyti sąmoningai pasirenka geriausius.
Kaip XX amžiuje, taip ir dabar, jau XXI amžiuje, vyksta karas – totaliai fiziškai sunaikinti ukrainiečius. Mes vėl – „sušaudymo“ sąrašuose, turime keliauti per filtracijos stovyklas, priverstinę deportaciją, masinius sušaudymus, patiriame kankinimus ir plėšikavimus. Abu režimai – komunistinis ir rašistinis – naikina viską, kas ukrainietiška: žmones, kultūrą, kalbą, istoriją. Rusijos raketos griauna Ukrainos bažnyčias, muziejus, mokyklas, ligonines. Rusai „rašistai“, kaip ir prieš šimtą metų, vėl vagia Ukrainos grūdus. Atrodė, kad toks nusikaltimas neturėtų pasikartoti XXI amžiuje.
Ir komunizmas, ir rašizmas vadovaujasi tais pačiais argumentais, tais pačiais „darbo“ metodais. Šiuolaikiniai „čekistų“ įpėdiniai po ta pačia „vėliava“ vykdo tuos pačius nusikaltimus žmoniškumui. Jie didžiuojasi savo kruvina istorija. Net „gali ją pakartoti“. Ir kartoja – žvėriškumus, žmogžudystes, grobimus. Jų žodžiuose girdime bravūrą.
Kodėl tai vėl pasikartojo praėjus šimtui metų?
Mokykloje už neatliktus namų darbus mokinys gauna žemus pažymius. O neišmoktos pamokos valstybės lygmeniu kelia grėsmę, kad kupini neapykantos žmogui eksperimentai pasikartos naujais mastais. Iš mūsų šeimų praeities istorijos, iš Ukrainos istorijos turime pagaliau pakartotinai išmokti temą „Komunizmas Ukrainoje XX amžiuje“. Mes privalome teisingai identifikuoti asmenis ir didvyrius – kas buvo „savas“, o kas – „svetimas“. Ir nebijoti sužinoti apie naujomis akimis pamatytą seną dalyką ar reiškinį arba ką nors „įžeisti“. Mes turime atidžiai išnagrinėti archyvinius dokumentus. Ir, kas svarbu – apkalbėti, išnagrinėti, iškalbėti juos tinkamu lygiu.
Fotodokumentinė paroda „KOMUNIZMAS = RAŠIZMAS“ parengta remiantis konkrečiomis žmonių istorijomis, demonstruoja, kad kruvini Rusijos metodai nepasikeitė. Tai patvirtina trylikos moterų ir vyrų likimai iš XX bei XXI amžių. Dauguma jų buvo sunaikinti vien dėl to, kad buvo ukrainiečiai, dirbo savo tėvų žemėje, kalbėjo gimtąja kalba. Visi jie, rusų įsitikinimu, neturėjo teisės gyventi.
Komunizmas, kuris po Sovietų Sąjungos griūties nebuvo pasmerktas, privedė prie jo pasikartojimo šiuolaikinėje Rusijoje – prie šių dienų rašizmo. Privedė prie karo, kurio liudininkais esame mes. Dabar Ukraina turi istorinį šansą tinkamai išsiaiškinti savo praeitį. Vienas tokių žingsnių naujame šiuolaikinės Ukrainos desovietizacijos, deputinizacijos etape – šios parodos medžiaga.
Ihor Kulik,
Valstybinio Ukrainos nacionalinės atminties instituto archyvo direktorius
