„Komunistiniai režimai pirmiausia puola religiją. Kur tik jie ateina į valdžią, visur griebiasi teroro ir represijų, deportacijų ir kalėjimų perpildymo. Tai trunka visą amžių. Tai vyksta kiekvienoje šalyje, kur šis režimas ateina”, – teigia ambasadorius Andrew Bremberg, Komunizmo aukų memorialo fondo prezidentas. Jis sutiko į Vašingtoną atvykusius Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinį direktorių dr. Arūną Bubnį ir Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorių istoriką Remigijų Černių ir pristatė Lietuvos eksponatų stendą bei visą nuolatinę muziejaus ekspoziciją.
Muziejaus atstovas svečiams aprodė laikinųjų parodų erdves, konferencijų salę, biblioteką ir pasiūlė vykdyti nuotolines temines konferencijas, viešąsias paskaitas lietuvių bendruomenei, filmų peržiūras, parodų pristatymus.
Ambasadorius teigiamai prisiminė Vašingtone viešėjusios Marijos Čyvas iniciatyvą dėl misijų į Sibirą, teigdamas, kad tai buvo puikus jaunimą įtraukęs ir šios kartos pilietiškumą ugdantis projektas.
„Amerikoje turėjome sėkmingą jaunų žmonių švietimą dėl Holokausto tragedijos ir nesėkmę dėl žinių apie komunizmą – jaunesni kaip 40 metų amerikiečiai nieko apie jį nežino,” – teigė fondo prezidentas.
Holokausto memorialiniame muziejuje Lietuvos atstovai susitiko su dr. Suzanne Brown-Fleming, Tarptautinių akademinių programų direktore bei dr. Lisa Leff, Jack, Joseph and Morton Mandel centro išplėstinėms Holokausto studijoms direktore. Svečius priėmusias mokslininkes sudomino dr. Arūno Bubnio pasiūlyta Vilniaus geto likdvidavimo metinėms dedikuota tyrinėjimų tema „Getų uždarymas Rytų Europoje: istorijos ir tyrimai”. Jas taip pat domino perspektyva išplėsti tyrinėtojų gretas, pritraukiant akademines Lietuvos institucijas.
„Likus savaitei iki nacių-sovietų karo, su pirmu 1941 m. vežimu į Sibirą buvo deportuotas didelis Lietuvos žydų skaičius. Tai tokie patys trėmimai, kurie buvo prasidėję Lenkijoje 1939 m. ir ten jau buvo 4 banga. Apie 50 tūkst. lenkų, įskaitant kariškius, pasitraukė į Lietuvą, kuri iki pirmos sovietų okupacijos buvo nepriklausoma. Tarp pabėgėlių buvo ir Lenkijos žydų, kuriems garsus japonų diplomatas Čijunė Sugihara išdavė vizas ir taip išgelbėjo nuo Holokausto. apie 6 tūkst. vizų buvo išduota”, – pasakojo dr. Arūnas Bubnys.
Muziejaus direktorius kalbėjo apie erdvių Holokausto parodai paiešką.
Abiejuose susitikimuose buvo aptartas knygų vertimas bei bendrų projektų vystymas, ieškant rėmėjų ir finansavimo, taip pat stažuočių stipendijų formato kaita ir naujo jų modelio būtinybė.
Daugiau nuotraukų LGGRTC Facebook paskyroje.
