Sveikinimo žodį renginyje tarė Komunizmo aukų muziejaus direktorius-emeritas ambasadorius Andrew Bremberg, pažymėjęs, kad bendradarbiavimas su Lietuva padeda Komunizmo aukų muziejaus misijai didinti šios ideologojos pavojaus suvokimą amerikiečių visuomenėje bei leidžia pagerbti milijonus komunistinių režimų aukų visame pasaulyje. Pernai Vašingtone atsidariusio muziejaus direktoriui, kurio vadovavimo laikotarpiu nuolatinės eskpozicijos erdvėse Vilniaus Okupacijų ir laisvės kovų muziejui pavyko instaliuoti autentiškus sovietinės okupacijos istoriją atskleidžiančius eksponatus, padėkojo Lietuvos Respublikos ambasadorė JAV ir Meksikai Audra Plepytė.
„Daugybė šeimų Lietuvoje susirinkę ir naudodamiesi radijo aparatu stengėsi pagauti Voice of America transliacijas ir išgirsti, kad lietuvių rezistencijos pogrindyje surinkti pranešimai apie žmogaus teisių pažeidimus, katalikų kunigų persekiojimą, politinę priespaudą, pasiekė tuos, kurie gali turėti įtakos istorijos eigai, palaikė pasipriešinimo dvasią sovietų okupuotoje Lietuvoje”, – parodos atidaryme kalbėjo Lietuvos diplomatė.
Pradedame parodą nuo 1918 m. vasario 16-osios. Tebevyko Pirmasis Pasaulinis karas, o Lietuva paskelbė apie savo nepriklausomybę ir išsivadavo iš šimtmečius trukusios Rusijos imperijos priespaudos. Prasidėjo daugiau kaip 20 metų trukęs modernios valstybės kūrimo ir klestėjimo laikotarpis. Tačiau viską nutraukė 1940-ų metų okupacija. Rusijos imperiją pakeitė komunistų valdoma Sovietų Sąjunga. Iškart po okupacijos prasidėjo žiaurios represijos – trėmimai, žudymai, kalinimai kalėjimuose ir lageriuose. Atėjusi Antrojo pasaulinio karo pabaiga Lietuvai ir jos žmonėms nieko nepakeitė. Mūsų valstybė liko okupuota. 1944 m. prasidėjo partizaninis karas. Po penkerių metų kruvinų kovų, 1949 m. vasario mėnesį susikūrė visus Lietuvos kovotojus vienijantis Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos priimta 1949 m. vasario 16-osios Deklaracija skelbė, kad Lietuva turi būti nepriklausoma, demokratinė valstybė. Ši Deklaracija stiprino moraliai ir neleido pasiduoti. Tuo tarpu represijos tęsėsi toliau. Lietuvos miškuose žuvo šimtai laisvės kovotojų, Sibiro platybėse ir Kazachstano stepėse represuoti žmonės buvo paversti pigia, beteise darbo jėga
svarbiausius kovos už laisvę momentus susirinkusiemsiems į parodos atidarymą akcentavo Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorė Ramunė Driaučiūnaitė.
Pasak Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorės, šiandien visi esame liudininkai Ukrainoje vykstančio žiauraus ir neteisingo karo. Visa lietuvių tauta yra kartu su Ukraina, todėl, kad lietuvius ir ukrainiečius sieja bendra istorinė patirtis – nepailstama kova už laisvę stalinistinių represijų metais, taip pat sovietų vykdytos represijos – tremtys, kalinimai kalėjimuose ir lageriuose. Ir net čia, už spygliuotų lagerių vielų, lietuviai ir ukrainiečiai sugebėjo priešintis. Jie buvo pagrindiniai sukilimų lageriuose organizatoriai. Po 1954 m. sukilimo Kengyre, Kazachijos SSR, kurį sovietinė valdžia numalšino tankais, dešimtmečius gyvavusi GULAGO sistema ėmė byrėti. Žmonių valia ir nepailstama kova nugalėjo. Nugalėjo tada, nugalės ir dabar” , – sakė viena iš parodos autorių.
Atidarant parodą Lietuvos Respublikos ambasada Vašingtone suorganizavo diskusiją, kuo Lietuvos valstybingumo atgavimo istorija galėtų pagelbėti šiandienai savo išlikimo karą, ginantis nuo agresorės Rusijos, kariaujančiai Ukrainai. Joje pasisakė Lietuvių informacijos centro Niujorke vadovas ir ilgametis Amerikos katalikų universiteto atstovas Victor Alfonsas Nakas, Amerikos ukrainiečių kongreso komiteto direktorius Michael Sawkin ir Atlanto tarybos Eurazijos centro vadovo pavaduotoja Shelby Magid. Diskusiją moderavo Komunizmo aukų muziejaus Partnerysčių ir koalicijų padalinio direktorė Milda Matačiūnaitė Boyce. Klausytojams rūpėjo pranešėjų nuomonė apie Vakarų lyderių nenuoseklumą, kuomet ekonominiai saitai su Kinija ir Rusija, išlieka palaikomi; kas lauktų po V.Putino nugalėjimo; kas galėtų priartinti Ukrainą prie peregalės be Amerikos pagalbos.
Prof. Victorui Alfonsui Nakui ir Komunizmo aukų memorialinio fondo įkūrėjui dr. Lee Edwards Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras įteikė simbolinį Laisvės kovotojų medalį. Centro atminimo dovanomis pagerbtos prie parodos „Nuo sovietinės raudonos vėliavos iki lietuviškos trispalvės: 50 kovos už laisvę metų” organizavimo prisidėjusios LR ambasadorė JAV Audra Plepytė ir Komunizmo aukų memorialinio fondo Patikėtinių tarybos pirmininkė dr. Elizabeth Edwards Spalding.
