Sutartį pasirašė LGGRTC generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys ir Ukrainos valstybinio Nacionalinės atminties instituto archyvo direktorius Igoris Kulikas.
LGGRTC vadovas pasveikino susirinkusius pabrėždamas, kad „šią dieną mes esame dviejų svarbių įvykių liudininkai – pasirašome istorinę bendradarbiavimo sutartį su Ukrainos valstybinio Nacionalinės atminties instituto archyvu. Tikimės, kad Ukraina laimės karą ir greit ateis laikas, kai galėsime gyvai susitikti ir atlikti daug bendrų darbų. Sieksime glaudaus bendradarbiavimo istorinių tyrimų srityje, plėtosime draugiškus abiejų institucijų santykius, istorinės ir archyvinės informacijos apie komunizmo ir kitų totalitarinių režimų represinių struktūrų veiklos tyrimus, studijas, suprasdami jos plėtros svarbą, pateiksime visuomenei istorinius ir archyvinius dokumentus, susijusius su politinėmis represijomis abiejų valstybių teritorijose,“ – sakė LGGRTC vadovas dr. A. Bubnys.
Po to vyko Ukrainos valstybinio Nacionalinės atminties instituto archyvo parengtos parodos „Komunizmas=Rašizmas“ pristatymas.
Ukrainos valstybinio Nacionalinio atminties instituto archyvo direktorius Igoris Kulikas padėkojo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus darbuotojams už sklandų ir informatyvų darbą, rengiant parodą „Komunizmas=Rašizmas“.
„Dėkoju LGGRTC darbuotojams ir visiems Lietuvos žmonėms, kurie skleidžia gerą ir teisingą žinią apie Ukrainą,“ – kalbėjo svečias iš Ukrainos I. Kulikas. Jis pasidžiaugė, kad ši paroda buvo pristatyta Estijoje, Latvijoje, Daugpilio mieste. Tikimasi, kad ateityje paroda apkeliaus visą Europą.
Ukrainiečių paroda „Komunizmas=Rašizmas“ parengta lietuvių ir anglų kalbomis. Ypatingą padėką reiškiame LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus vyresniajai patarėjai muziejinei veiklai Ramunei Driaučiūnaitei už kūrybinį ir organizacinį darbą, rengiant šią parodą.
LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorius R. Černius sakė, kad numatoma, jog paroda keliaus po Lietuvos mokyklas. Svarbu, kad jaunoji karta suprastų ardančią komunizmo esmę ir jo žalą visuomenei. Renginyje dalyvavo Ukrainos ambasados Lietuvoje atstovai, Vilniuje gyvenantys ukrainiečių bendruomenės nariai, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos nariai, LGGRTC vadovai, darbuotojai ir kiti garbūs svečiai.
2022 metai amžiams liks Ukrainos istorijoje
Milijonai ukrainiečių tapo plataus masto karo, kurį pradėjo Rusija, o tiksliau, tęsė prieš Ukrainą, aukomis. Karas palietė ne tik Ukrainos kariškius, stojusius ginti šalį, bet ir civilius gyventojus.
2022 metais ukrainiečiai iki galo suvokė tikrąją Rusijos politikos esmę – priverstinai įvesti „rusiško pasaulio“ tvarką. Šią ideologiją galima pavadinti vienu žodžiu – „rašizmas“.
Rašizmas nėra unikalus mūsų dienų reiškinys. Iš tikrųjų rašizmas prasidėjo nuo komunizmo. Jų tikslas ir veiksmai – vienodi. Totalitariniai režimai žudyti sąmoningai pasirenka geriausius.
Kaip XX amžiuje, taip ir dabar, jau XXI amžiuje, vyksta karas – totaliai fiziškai sunaikinti ukrainiečius. Mes vėl – „sušaudymo“ sąrašuose, turime keliauti per filtracijos stovyklas, priverstinę deportaciją, masinius sušaudymus, patiriame kankinimus ir plėšikavimus. Abu režimai – komunistinis ir rašistinis – naikina viską, kas ukrainietiška: žmones, kultūrą, kalbą, istoriją. Rusijos raketos griauna Ukrainos bažnyčias, muziejus, mokyklas, ligonines. Rusai „rašistai“, kaip ir prieš šimtą metų, vėl vagia Ukrainos grūdus. Atrodė, kad toks nusikaltimas neturėtų pasikartoti XXI amžiuje.
Ir komunizmas, ir rašizmas vadovaujasi tais pačiais argumentais, tais pačiais „darbo“ metodais. Šiuolaikiniai „čekistų“ įpėdiniai po ta pačia „vėliava“ vykdo tuos pačius nusikaltimus žmoniškumui. Jie didžiuojasi savo kruvina istorija. Net „gali ją pakartoti“. Ir kartoja – žvėriškumus, žmogžudystes, grobimus. Jų žodžiuose girdime bravūrą.
Kodėl tai vėl pasikartojo praėjus šimtui metų?
Mokykloje už neatliktus namų darbus mokinys gauna žemus pažymius. O neišmoktos pamokos valstybės lygmeniu kelia grėsmę, kad kupini neapykantos žmogui eksperimentai pasikartos naujais mastais. Iš mūsų šeimų praeities istorijos, iš Ukrainos istorijos turime pagaliau pakartotinai išmokti temą „Komunizmas Ukrainoje XX amžiuje“. Mes privalome teisingai identifikuoti asmenis ir didvyrius – kas buvo „savas“, o kas – „svetimas“. Ir nebijoti sužinoti apie naujomis akimis pamatytą seną dalyką ar reiškinį arba ką nors „įžeisti“. Mes turime atidžiai išnagrinėti archyvinius dokumentus. Ir, kas svarbu – apkalbėti, išnagrinėti, iškalbėti juos tinkamu lygiu.
Fotodokumentinė paroda „KOMUNIZMAS = RAŠIZMAS“ parengta remiantis konkrečiomis žmonių istorijomis, demonstruoja, kad kruvini Rusijos metodai nepasikeitė. Tai patvirtina trylikos moterų ir vyrų likimai iš XX bei XXI amžių. Dauguma jų buvo sunaikinti vien dėl to, kad buvo ukrainiečiai, dirbo savo tėvų žemėje, kalbėjo gimtąja kalba. Visi jie, rusų įsitikinimu, neturėjo teisės gyventi.
Komunizmas, kuris po Sovietų Sąjungos griūties nebuvo pasmerktas, privedė prie jo pasikartojimo šiuolaikinėje Rusijoje – prie šių dienų rašizmo. Privedė prie karo, kurio liudininkais esame mes. Dabar Ukraina turi istorinį šansą tinkamai išsiaiškinti savo praeitį. Vienas tokių žingsnių naujame šiuolaikinės Ukrainos desovietizacijos, deputinizacijos etape – šios parodos medžiaga.
