Paroda „Europos Gulagas“ per skirtingų Europos šalių ekspertų ir mokslininkų rengtą medžiagą liudija apie sovietinės represinės struktūros – Gulago – veikimą konkrečioje okupuotoje valstybėje.
„Tai originalus bandymas įamžinti sovietinio Gulago tragedijos mastą bei pagerbti šio represinio mechanizmo aukas ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniame kontekste ir taip konstruoti europietišką tapatybę bei bendrą vertybinį pasipriešinimą prieš komunizmą ir posovietinį Rusijos imperializmą“, – teigia Europos atminties ir sąžinės platformos stebėtojų tarybos narė istorikė dr. Monika Rogers. Ji kartu su šios platformos prezidentu dr. Mareku Mutoru ir parodos kuratoriumi Woijciech‘u Bednarski‘u dalyvavo parodos atidaryme Lietuvos Respublikos Seime.
„Džiaugiuosi, kad ši paroda atkeliavo į Lietuvą ir kad ji simboliškai pristatoma Laisvės gynėjų galerijoje – į priverstinių darbų lagerius Sibire patekę lietuviai dažniausiai ten atsidurdavo po imitacinio ir žiaurių fizinių kankinimų teismo atlikti bausmės už sovietinės tėvynės išdavimą, kai iš tiesų tiesiog puoselėjo savo tautinę kultūrą, gynė savo žemę“ – pastebi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys. Jo teigimu, paroda aktuali, nes leidžia pamatyti, kiek tų lagerių buvo įsteigta sovietų įtakos zonoje atsidūrusioje Europos dalyje.
Parodą inicijavę ir renginyje kalbėję parlamentarai pabrėžė, kad Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendruomenei svarbus jų kentėjimų ir išgyvenimų girdėjimas ir pripažinimas visos Europos politikų ir mokslininkų rate.
Primintina, kad Lietuvos pilietinė visuomenė mažai žino, kad vyriausioji pataisos darbų lagerių valdyba – GULAG‘as – buvo represinė struktūra, kankinusi antisovietiškai nusiteikusius ar tiesiog okupuotus gyventojus ne tik sovietinės Rusijos teritorijoje, bet ir Europoje.
Tūkstančiai priverstinio darbo stovyklų egzistavo kiekvienoje šalyje, kurią po Antrojo pasaulinio karo užėmė komunistai. Dabartinės Europos Sąjungos ir artimiausių kaimyninių šalių teritorijose daugiau nei dešimtmetį veikė mažiausiai 800 priverstinio darbo stovyklų. Jose buvo įkalinta beveik 1,5 mln. žmonių, o 130 tūkst. mirė.
Panašiai kaip ir sovietijos, taip ir Europos Gulage atsidūrė daugybė kalinių kategorijų – ir kriminalinių, ir politinių. Daugelis šių žmonių, ypač pradiniu laikotarpiu, buvo laikomi lageriuose be teismo nuosprendžio ar net kokio nors formalaus teisinio okupacinės valdžios sprendimo.
Paroda iki gruodžio 3 d. eksponuojama Tuskulėnų memoriale. Lapkričio 30 d. 15.30 val. planuojamas jos uždarymo renginys. Pasinaudokite galimybe sužinoti.
