Renginyje dalyvavo Jo Eminencija kardinolas, pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ steigėjas, vyriausias redaktorius ir leidėjas Sigitas Tamkevičius, „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ leidėjai ir bendradarbiai, rezistentai, Lietuvos Respublikos Seimo nariai, Lietuvos gyventojų genocido rezistencijos ir tyrimo centro generalinis direktorius dr. A. Bubnys ir LGGRTC (Centro) darbuotojai, istorikai, mokytojai ir kiti garbingi svečiai.
Parodą „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ atvėrė Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė.Ji akcentavo, kad Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į šią svarbią istorinę sukaktį 2022 metus paskelbė „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ metais, o Kronikos leidėjus ir bendradarbius apdovanojo 2021 m. Seimo įsteigta Laisvės premija.
„Mes tada daug ko nežinojom, daug ko nesupratom. Iš dalies panašiai, kaip dabar Rusijos imperinės, šovinistinės, sovietinės ideologijos pavergti žmonės, kurie pateisina nusikalstamą karą prieš Ukrainą. Apie „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ reikšmę dabar, praėjus daugeliui metų, mes suprantame žymiai daugiau. Noriu pabrėžti, kad leisti tokį leidinį nebuvo paprasta. Daugelis žmonių už tai sumokėjo savo laisvės kaina. Daugiau kaip 20-čiai „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ leidėjų ir platintojų buvo iškeltos baudžiamosios bylos, jie buvo nuteisti sovietinių lagerių ir kalėjimų bausmėmis. Daugiau kaip 60 žmonių, prisidėjusių prie leidinio leidimo, buvo kviečiami į sovietinį Saugumą (KGB), tardomi, jų namuose atliekamos kratos, vyko vadinamasis „profilaktinis darbas“ – renginyje kalbėjo LGGRTC (Centro) generalinis direktorius dr. A. Bubnys.
J. E. kardinolas Sigitas Tamkevičius kalbėjo, kad pavergtoje, sovietų okupuotoje Lietuvoje leidinys „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ drąsino tikinčiuosius už religijos, sąžinės laisvę, drausmino linkusius kolaboruoti, puoselėjo tautiškumo apraiškas. 1972–1989 metais Kronika registravo ir skelbė Bažnyčios veiklos varžymo, tikinčiųjų persekiojimo ir žmogaus teisių pažeidinėjimo faktus, spausdino apie tai liudijančius dokumentus.
„Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos” bendradarbė išeivijoje, buvusi Lietuvių informacijos centro Niujorke vadovė, Lietuvos Respublikos diplomatė, ambasadorė prie NATO, Kanadoje, Danijos Karalystėje ir Islandijos Respublikoje ir kitose valstybėse Gintė Damušytė savo pasisakyme pabrėžė, kad Kronikos leidyba Lietuvoje ir Vakaruose, platinimas jos laisvajame pasaulyje sujungė šiapus ir anapus geležinės uždangos žmones, kuriems žodžiai Dievas ir Tėvynė buvo šventi. KGB persekiojimai, areštai, lageriai ir tremtys neįstengė nugalėti gilaus tikėjimo, pareigos jausmo savo Tėvynei ir jos laisvei. Iš viso buvo išleistas 81 „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ numeris. Vakaruose Kronika buvo išversta ir išleista į anglų, italų, ispanų, vokiečių kalbas.
Apie parodą „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“
Parodą sudaro dvylika stendų, kuriuose atskleistos šešios temos: „Ištakos“, „Turinys“, „Leidyba ir platinimas“, „Kelias į Vakarus“, „Sekimas ir represijos“, „Vakarų žiniasklaidoje ir politikoje“. Parodoje atskleistos temos pasakoja apie Kronikos leidybos gimimą, pasiaukojantį kunigų, vienuolių ir pasauliečių darbą, slaptą leidinio kelią į Vakarus, sklaidą Vakarų žiniasklaidoje ir vaidmenį kovoje už tikinčiųjų ir žmogaus teisių suvaržymus Sovietų Sąjungoje, KGB bandymus susidoroti su pogrindinio leidinio leidėjais ir platintojais. Temoms atskleisti naudotos nuotraukos, raštija, sovietų represinių struktūrų tarnybų dokumentai, originalių daiktų skaitmeniniai vaizdai. Vizualiniam parodos dizainui skurti naudoti užsienyje perleistų Kronikų iliustraciniai piešiniai. Paroda parengta lietuvių ir anglų kalbomis.
Parodoje panaudota medžiaga iš Lietuvos ypatingojo archyvo, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvių katalikų religinės šalpos archyvo, Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Simno filialo archyvo, Kauno arkivyskupijos muziejaus, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus, Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus, privačių asmenų – Gintės Damušytės, Onutės Grigaitės, Jono ir Elenos Dainauskų, Jolantos Noreikienės, Romualdo Juknelevičiaus archyvų ir fotografų Juozo Žvinakevičiaus ir Gedimino Kanapicko nuotraukos.
Kaip gimė „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“
XX a. 7-ajame dešimtmetyje okupuotoje Lietuvoje subrendo kryptingas Katalikų bažnyčios pasipriešinimas sovietų režimo vykdomai politikai ir tikinčiųjų teisių gynimo judėjimas. Bažnyčios pasipriešinimo suaktyvėjimas sietinas su slaptai organizuotais kunigų susitikimais, kuriuose buvo kalbama apie Bažnyčios patiriamus suvaržymus ir kovą prieš juos. 1968 m. pabaigoje buvo parengta pirma kolektyvinė peticija dėl sovietų valdžios trukdymų rengiant naujus kunigus seminarijoje. Į kovą už tikinčiųjų teises stojo ir aktyvūs pasauliečiai. 1971 m. gruodžio mėn. buvo parengtas Lietuvos Romos katalikų memorandumas dėl Lietuvos katalikų bažnyčios padėties ir sąžinės laisvės varžymo sovietų okupuotoje Lietuvoje. Memorandumą pasirašė 17 tūkst. gyventojų. Šis dokumentas pasiekė Vakarus ir atkreipė pasaulio visuomenės dėmesį į tikinčiųjų padėtį Sovietų Sąjungoje.
Poreikis kuo plačiau viešinti Bažnyčios persekiojimo faktus, žadinti tautinį, religinį sąmoningumą, skleisti tikrąją tiesą apie žmogaus ir tikinčiųjų teisių padėtį okupuotoje Lietuvoje paskatino atsirasti pogrindinę katalikišką periodinę spaudą. Ši iniciatyva užgimė Vilkaviškio vyskupijos kunigų ratelyje. Pirmasis Kronikos numeris išėjo 1972 m. kovo 19-ąją Simno klebonijoje, kunigo Sigito Tamkevičiaus kambarėlyje. Iki pat Lietuvos Nepriklausomybės aušros slapta leidžiamas pogrindinis leidinys tapo sovietų režimo vykdyto Katalikų bažnyčios ir tikinčiųjų persekiojimo faktus viešinančiu dokumentu. Kronikos turinio tematiką didele dalimi sudarė kolektyviniai ir individualūs kreipimaisi bei pareiškimai dėl tikinčiųjų teisių ir laisvių varžymo, pranešimai apie padėtį mokyklose – moksleivių ateizavimą ir diskriminavimą, pranešimai apie sovietų valdžios kovą su Kronikos leidėjais ir talkininkais, žinios iš vyskupijų, kuriose fiksuoti konkretūs faktai apie tikinčiųjų teisių ir laisvių pažeidimus. Pogrindinio leidinio leidyba buvo sudėtingas, itin didelės konspiracijos reikalaujantis darbas. Jame aktyviai dalyvavo gausus būrys atsidavusių kunigų, vienuolių ir pasauliečių. Kronikos leidėjai ir platintojai nuolat rizikuodavo patekti į sovietų saugumo akiratį, būti suimti ir nuteisti.
Vienas iš esminių Kronikos leidėjų tikslų buvo perduoti leidinį į laisvuosius Vakarus tam, kad žinia apie Sovietų Sąjungoje vykdomus tikinčiųjų teisių pažeidimus pasklistų pasaulyje. Iš pradžių pogrindinis leidinys laisvuosius Vakarus pasiekdavo per Maskvoje veikiančius Sovietų Sąjungos disidentus. Prasidėjus Maskvos disidentų areštams, reikėjo ieškoti naujų Kronikos perdavimo būdų į Vakarus. Buvo nuspręsta pasitelkti į Lietuvą atvykstančius užsienio turistus. Ką tik išleistas Kronikos numeris būdavo nufotografuojamas, o fotojuostos ritinėlis saugiai paslepiamas. Taip išmaniai paslėptas slaptas siuntinys pasiekdavo Vakarus. Pirmiesiems Kronikos numeriams slapta pasiekus laisvąjį pasaulį, lietuviškoms išeivių organizacijoms atsivėrė naujos galimybės kovoti dėl tikinčiųjų ir žmogaus teisių okupuotoje Lietuvoje. To buvo siekiama leidžiant ir platinant Kroniką pasaulyje lietuvių ir užsienio kalbomis, jos turinį transliuojant per radijo stotis Vakaruose, kurių skleidžiama informacija pasiekdavo ir Sovietų Sąjungos okupuotas šalis.
Per visą Kronikos leidybos laikotarpį jos leidėjai, platintojai ir talkininkai buvo uoliai persekiojami sovietų represinių struktūrų. Teisiamųjų suole atsidūrę kunigai, vienuolės ir pasauliečiai buvo baudžiami laisvės atėmimo bausmėmis, siunčiami kalėti į kalėjimus ar griežto režimo lagerius. Kunigams ir tikintiesiems sekti naudotas platus agentūrinis tinklas, įvairios sekimo priemonės. Uoliuosius kunigus buvo stengtasi diskredituoti visuomenės akyse, o Kroniką paversti šmeižikiško turinio leidiniu.
Nepaisant sudėtingų darbo sąlygų, leidinio bendradarbių, talkininkų ir platintojų suėmimų, šiai veiklai pasišventusių žmonių dėka Kronikos leidyba nenutrūko. Per 17 metų išėjo 81 Kronikos numeris. Tai buvo ilgiausiai be pertraukos ėjęs pogrindžio leidinys Sovietų Sąjungoje. 2021 m. Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija pripažino Kroniką regioninės-europinės reikšmės dokumentu ir įrašė į UNESCO Lietuvos nacionalinį registrą „Pasaulio atmintis“.
Renginyje skambėjo Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos mokinių atliekami muzikiniai kūriniai.
Paroda „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ Lietuvos Respublikos Seime bus eksponuojama iki 2022 m. balandžio 4 d. Vėliau ją planuojama pristatyti Kaune, Kybartuose, Simne.
Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus parengtos parodos „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika” atidarymas (Atviras Seimas):
