Ši edukacinė-kilnojamoji paroda buvo eksponuojama Lietuvos Respublikos Seime, Kaune, Kybartuose, Šilalėje, Šiauliuose, Simne. Planuojama, kad šių metų rugsėjo pradžioje su šia paroda galės susipažinti Marijampolės krašto gyventojai ir svečiai.
Paroda skirta sovietų priespaudos laikotarpiu pradėto leisti pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ 50-mečiui. Ekspoziciją sudaro dvylika stendų, kuriuose atskleistos šešios temos: „Ištakos“, „Turinys“, „Leidyba ir platinimas“, „Kelias į Vakarus“, „Sekimas ir represijos“, „Vakarų žiniasklaidoje ir politikoje“.
1972 m. kovo 19 d. išėjo pirmasis Lietuvos Katalikų Bažnyčios dvasininkų ir tikinčiųjų pasauliečių iniciatyva pradėto leisti pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ numeris. Lietuvos ir pasaulio visuomenę apie sovietų valdžios vykdytą tikinčiųjų diskriminaciją, politines represijas, kitus žmogaus teisių pažeidimus, visuomenės gyvenimo įvykius, kuriuos oficialioji Lietuvos SSR spauda buvo linkusi nutylėti arba pateikti melagingai, informavęs leidinys, nepaisant aktyvaus sovietų saugumo persekiojimo ir represijų, nepertraukiamai buvo leidžiamas iki 1989 m.
Per 17 metų pasaulį išvydo 81 „Kronikos“ numeris, paskelbta informacija apie daugiau kaip 5 tūkst. politinių represijų, dvasininkijos persekiojimo, priverstinės vaikų ir jaunimo ateizacijos, tikinčiųjų teisių, kitų žmogaus teisių bei sąžinės laisvės pažeidimų faktų. Leidėjų ir platintojų pastangomis visi leidinio numeriai pasiekė Vakarus, kur paskelbti tekstai būdavo perspausdinami, išverčiami į užsienio kalbas ir skelbiami Vakarų spaudoje, o publikacijų turinys sklido „Amerikos balso“, Vatikano radijo, Laisvosios Europos, kitų Sovietų Sąjungos teritoriją pasiekdavusių laisvojo pasaulio radijo stočių bangomis. Pradėto leisti leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ vyriausiuoju redaktoriumi tapo kunigas Sigitas Juozas Tamkevičius.
Nuo pirmųjų numerių pasirodymo sovietų saugumas skyrė dideles pajėgas kovai su laisvo žodžio skleidėjais. Už „Kronikos“ rengimą, leidybą ir platinimą baudžiamojon atsakomybėn buvo patraukti 23 asmenys, 63 asmenų atžvilgiu taikytos vadinamosios profilaktinės priemonės, daugelis leidinio bendradarbių patyrė persekiojimą, tardymus, jų namuose ne kartą buvo atliktos kratos.
Leidinys Vakaruose buvo verčiamas į anglų, ispanų, italų, vokiečių, prancūzų kalbas ir patekdavo ne tik į laisvojo pasaulio radijo laidas, bet ir į demokratinių valstybių politines dienotvarkes.
2021 m. Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija pripažino „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“ regioninės-europinės reikšmės dokumentu ir įrašė į UNESCO Lietuvos nacionalinį registrą „Pasaulio atimtis“.
Parodos temoms atskleisti naudojamos nuotraukos, raštija, sovietų represinių struktūrų tarnybų dokumentai, originalių daiktų skaitmeniniai vaizdai. Vizualiniam parodos dizainui sukurti panaudoti užsienyje perleistų „Kronikų“ iliustraciniai piešiniai. Paroda parengta lietuvių ir anglų kalbomis.
Parodoje panaudota medžiaga iš Lietuvos ypatingojo archyvo, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvių katalikų religinės šalpos archyvo, Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Simno filialo archyvo, Kauno arkivyskupijos muziejaus, Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus, Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus, privačių asmenų – Gintės Damušytės, Onutės Grigaitės, Jono ir Elenos Dainauskų, Jolantos Noreikienės, Romualdo Juknelevičiaus archyvų, taip pat fotografų Juozo Žvinakevičiaus ir Gedimino Kanapicko nuotraukos.
