Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus galerijoje „Saulėratis“ atidaryta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus darbuotojų parengta paroda „Po svetimu dangum: Lietuvos gyventojai sovietų lageriuose ir tremtyje 1940–1958 m.“.
Paroda sudaryta iš dvidešimties teminių stendų, pristatančių įvairius gyvenimo tremtyje kasdienybės aspektus – maitinimąsi, aprangą, tikėjimą, kartu išryškinant tremties ir kalinimo lageriuose skirtumus.
Paroda „Po svetimu dangum: Lietuvos gyventojai sovietų lageriuose ir tremtyje 1940–1958 m/“ buvo parengta 2011 m. ir tuo metu buvo įtraukta į valstybinę Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimo metų programą.
„Šia paroda siekiama papasakoti Vakarų Europos valstybių piliečiams, ypač jaunajai kartai apie sovietinio totalitarinio režimo nusikaltimus – Lietuvos gyventojų trėmimą ir kalinimą lageriuose. Ne mažiau svarbi ir kita parodos atsiradimo priežastis – pagarba Lietuvos žmonėms, iškentusiems tremties ir lagerių baisumus ir atminimo ženklas tiems, kurie negrįžo. Ir šiandien apie tai labai svarbu kalbėti ir istoriją perduoti jaunimui. Parodoje matysite laišką, rašytą ant beržo tošies. Kažin ar šiandien pavyktų jaunimui parašyti laišką ant beržo tošies, kaip tuo sunkiu metu darė tremtiniai…“ – pristatydama parodą jautriai kalbėjo LGGRTC atstovė R. Driaučiūnaitė. Ir ji pabrėžė, kad šia paroda siekiama ne tik Marijampolės krašto žmonėms, bet ir Vakarų pasauliui parodyti, koks svarbus buvo Lietuvos žmogaus išlikimo klausimas.
Parodos stendai liudija apie sunkias tremtinių ir politinių kalinių gyvenimo, buities ir darbo sąlygas. Teminiu principu parengti dvidešimt stendų nušviečia įvairius tremtinių ir kalinių, aprangą, tikėjimą, kartu išryškindami gyvenimo sąlygų tremtyje ir lageriuose skirtumus.
Paroda pirmą kartą visuomenei buvo pristatyta 2011 m. birželio 21 d. Europos Parlamente trėmimų iš Lietuvos 70-osioms metinėms skirtame vakare „Dabarties akistata su praeitimi“. Ją galėjo apžiūrėti visi Europos Parlamento darbuotojai ir svečiai. Paroda taip pat buvo eksponuota Lietuvos Respublikos Seime, Moldovos Respublikos Parlamente, Lenkijos, Čekijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Rumunijos valstybinėse, mokslo ir kultūros institucijose.
„Istorija gyva jos gyvuose liudytojuose. Istorija gyva rašytiniuose atsiminimuose ir fotografijose. Istorija gyva tautoje, žinančioje laisvės kainą. Prisiminti ir pateikti tai įvairiomis formomis – mūsų bendruomenės pareiga ir atsakomybė. Norisi pasidžiaugti mūsų įstaigomis, chorais, organizacijomis, įvairiais žmonėmis, kurie puoselėdami kultūrą ir pilietiškumą įkvepia žmones dar labiau branginti savo kraštą, ištikimai saugoja istorinę atmintį dabar ir ateities kartoms. Ačiū LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejui bei Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejui už parodas, saugančias istorinę atmintį“, – parodų rengėjams dėkojo Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius Karolis Podolskis.
Marijampolės Basanavičiaus aikštėje visuomenei buvo pristatyta Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejaus darbuotojų parengta paroda „Mūsų, nei gimusių, nei mirusių, niekas neskaičiavo“, kurioje pristatomos nuotraukos, atskleidžiamas beatodairiško ten ištremtų naikinimo ir nežaboto teroro bei išgyvenimo laikotarpis. Šį skaudų istorijos laikotarpį liudija ir nuotraukos iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro archyvo.
Parodos pristatymo metu Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejaus padalinio vadovė Dalė Naujalienė akcentavo, kad tarp ištremtų apie 50 tūkst. buvo vaikai iki 16 m. amžiaus, kurių sunkus gyvenimas Sibire, jų likimai atskleidžiami šioje parodoje. Parodyti vaikų išgyvenimus ir siekimą sugrįžti į Lietuvą pasirinkta neatsitiktinai – Marijampolė šiais metais yra Lietuvos jaunimo sostinė.
Renginyje skambėjo Marijampolės kultūros centro folkloro ansamblio „Žibinyčia“ (vadovas Žydrūnas Rutkauskas) atliekamos tremtinių sukurtos ir tolimose Sibiro platybėse dainuotos dainos.
