2023 m. rugpjūčio 23 d. Okupacijų ir laisvės kovų muziejus Aukų g. atidarė parodą „Nuo 1939 m. rugpjūčio iki 1941 m. birželio. Teroras ir masinės represijos Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Moldovoje ir Ukrainoje“. Dėl brutalaus žiaurumo dokumentikos N-18 ženklu pažymėtoje parodoje atskleista schema, kurią Sovietų Sąjunga taikė visose okupuotose suverenių Europos valstybių teritorijose:
1. Ultimatumas ir kariuomenės įvedimas;
2. Valstybės aneksija;
3. Represijos prieš gyventojus ir politinį elitą;
4. Trėmimai;
5. Raudonosios armijos atsitraukimas iš valstybės teritorijos ir masinės politinių kalinių ir civilių žudynės.
Paroda minima 84-oji 1939 m. tarp totalitarinės Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos pasirašyto Molotovo-Ribbentropo pakto sukaktis.
„Parodoje matome primityvų schematišką visuotinį blogį“, – sako parodos sumanytojas istorikas Remigijus Černius. Paklaustas, ar nors vienoje šalyje sovietai nepaliko masiškai išžudytų civilių kapavietės, muziejaus direktorius pabrėžia, kad Suomija yra tokia išimtis. „Po gauto ultimatumo suomiai stojo į ginkluotą kovą, žinome Žiemos karą, ir, nors, kaip kiekvieno karo ar ginkluoto susirėmimo metu, būta aukų, tačiau ši didvyriška kova už laisvę ir sumanus karinis vadovavimas pasuko šios Skandinavijos pusiasalio valstybės ir jos gyventojų istoriją, išvaduodama nuo galėjusio užgriūti teroro.“
Prie tarptautinės parodos dirbusi Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus istorikė Milda Jarušaitienė teigia, kad Molotovo–Ribbentropo paktas nėra tik XX a. ketvirto dešimtmečio archyve saugomas dokumentas. Putiniškai Rusijai šis dokumentas tapo įrankiu legitimuoti Rusijos imperiją grąžinant 1940 m. sienas. Krymo aneksijos scenarijus labai primena 1940 m. Baltijos valstybių, Moldovos ir vakarinės Ukrainos aneksiją, taip pat atsitikę ir su rytinėmis Ukrainos žemėmis, kuriose įkurtos Donecko ir Luhansko pseudo valstybės, neva irgi „pasiprašiusios“ būti priimtos į Rusijos sudėtį. Galiausiai imperinių užmojų niekuomet neatsisakiusi Rusija įsiveržė į Ukrainą, traktuodama suverenią Ukrainos valstybę ir ukrainiečių tautą kaip Rusijos teritoriją su Rusijos gyventojais. Visa tai yra Molotovo–Ribbentropo pakto suformuotos mąstysenos padarinys.
Primintina, kad Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos sudarytas Molotovo–Ribbentropo paktas nulėmė daugelio Vidurio Europos tautų likimą. Lietuva, Latvija, Estija, vakarinė Ukraina ir atplėšta nuo Rumunijos Moldova buvo inkorporuotos į totalitarinę Rusijos imperiją, kuri tuomet vadinosi Sovietinių Socialistinių Respublikų Sąjunga. Lenkiją pasidalijo SSSR ir nacistinė Vokietija. XX a. pabaigoje Blogio imperija vadinta Sovietų Sąjunga sugriuvo, tautų išsilaisvinimui postūmį davė paktą smerkiantis Baltijos kelias.
Parodos atidarymo renginyje dalyvavo Balstogės Sibiro atminties, Gdansko Antrojo Pasaulinio karo ir Latvijos okupacijos muziejų delegacijos, Estijos istorinės atminties instituto atstovas. Rengdamas parodą Okupacijų ir laisvės kovų muziejus aktyviai bendradarbiavo su Moldovos istorijos, Lvivo istorijos ir Nacionaliniu Ukrainos Antrojo pasaulinio karo istorijos muziejais bei Ukrainos nacionalinio atminimo instituto valstybiniu archyvu.
Parodos „Nuo 1939 m. rugpjūčio iki 1941 m. birželio. Teroras ir masinės represijos Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Moldovoje ir Ukrainoje“ architektūrinį sprendimą pasiūlė ir dizainą kūrė architektas Darius Baliukevičius. Jos atidarymu pradėtas pirmą kartą Vilniuje Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro organizuotas dviračių turas ATMINTIES TAKAS, kurio dalyviai sužinojo buvusių kalėjimų – KGB ir Lukiškių – istoriją bei pagerbė laisvės kovotojų atminimą Tuskulėnų memoriale.