Renginyje dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, Tautos atminties instituto atstovai iš Lenkijos ir kiti garbūs svečiai.

Parodos atidarymo metu kalbėjo Lenkijos Nacionalinės atminties instituto Balstogės filialo direktorius dr. Marekas Jedynakas ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. A. Bubnys.

Dr. M. Jedynakas savo kalboje akcentavo praeitį, kuri mus sieja su lietuvių tauta.

„Lietuvių tautai, kuri rytoj švenčia Nepriklausomybės dieną, ir lenkų tautai labai svarbios ir rugpjūčio 23, ir rugsėjo 1 d., tačiau reikia nepamiršti ir rugsėjo 17-osios datos, t. y. Sovietų Sąjungos puolimo apie Lenkiją. Todėl džiaugiuosi, kad paroda lietuvių ir lenkų kalbomis galės priartinti šį nusikalstamą paktą, galės parodyti, kaip sunku buvo tiek lietuvių, tiek lenkų tautoms pasiekti nepriklausomybę, nes abi mūsų tautos puikiai žino na, kaip sunku ir kaip ilgai užtruko kovoti už nepriklausomybę“,- parodos atidaryme kalbėjo svečias iš Lenkijos dr. M. Jedynakas.

„Esame šalia pastato, kuriame Lietuvos okupacijų laikotarpiais buvo įsikūrusios ir nusikalstamai veikė abiejų režimų jėgos struktūros“, – parodos atidaryme kalbėjo dr. Arūnas Bubnys, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovas.

Parodą po atviru dangum „Nusikaltėlių paktas“ Vilniaus gyventojai ir sostinės svečiai galės pamatyti iki 2023 m. balandžio 25 d. (Aukų g. 2A, Vilnius).

Ribentropo Molotovo pakto istoriją Vilniaus gyventojams ir miesto svečiams pasakojančią parodą parengė Lenkijos Nacionalinės atminties instituto ekspertai. Jos atidarymą organizavo Lenkijos institutas Vilniuje kartu su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru.

Apie parodą po atviru po atviru dangumi „Nusikaltėlių paktas“

Šią parodą po atviru dangumi „Nusikaltėlių paktas“, skirtą Molotovo-Ribentropo pakto pasirašymo 83-osioms metinėms, parengė Tautos atminties institutas Lenkijoje. 1939 m. rugpjūčio 23 d. Maskvoje po tik vieną dieną trukusių derybų buvo pasirašyta Sovietų Sąjungos ir Vokietijos nepuolimo sutartis, kuri turėjo papildomą slaptąjį protokolą. Jis yra žinomas kaip Molotovo-Ribentropo paktas.

Europai ir visam pasauliui Adolfas Hitleris ir Josifas Stalinas drauge paruošė iki tol nematytų mastų žudikišką karą. Pirmąja jų bendradarbiavimo auka tapo Lenkija, užpulta iš dviejų pusių 1939 m. rugsėjo 1 ir 17 dienomis.

Per ilgus šešerius metus trukusias abiejų totalitarinių režimų represijas Lenkijos Respublika neteko beveik 6 milijonų piliečių. Šios tūkstančių nusikaltimų epochos simboliais tapo Katynė ir Aušvico koncentracijos stovykla.

SSRS po dvejų metų glaudaus bendradarbiavimo su Trečiuoju Reichu pati buvo jo užpulta 1941 m. birželio 22 dieną. SSRS karą baigė priklausydama nugalėjusiai sąjungininkų koalicijai. Anglosaksai nuolaidžiavo naujajai sovietų totalitarizmo politikai. Apie sovietų dalyvavimą „pirminiame nusikaltime“ tuomet mažai kas norėjo prisiminti.

Hitleris ir Ribentropas už savo veiksmus sumokėjo gyvybe. Pirmasis pralaimėjimo akivaizdoje nusižudė Reicho kanceliarijos bunkeryje Berlyne. Antrasis Niurnbergo karo tribunolo buvo nuteistas mirties bausme. Tačiau tūkstančiai vokiečių budelių liko nenubausti. Stalinas, Molotovas ir kiti sovietų vadai bei jų pavaldiniai iki šiol ne tik nesulaukė atpildo, bet dar jų nusikaltimai iš viso nėra tinkamai įvertinti.