Renginyje apsilankė ir gėles A. Lukšos amžinojo poilsio vietoje padėjo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojai, Prienų rajono savivaldybės vadovai ir darbuotojai. Tardama žodį, vicemerė Laimutė Jančiukienė pabrėžė, kad A. Lukša yra Prienų krašto garbės pilietis, kuriuo visi labai didžiuojasi. „Geriausiai jo kelią atspindi Lietuvos himno žodžiai: „Vardan tos, Lietuvos“, – sakė vicemerė, linkėdama visiems gyventi kiekvieną dieną vardan tos, Lietuvos, kaip tai darė visa Lukšų šeima. Iškilmingas renginys, skirtas Antano Lukšos 100-osioms gimimo metinėms paminėti, tęsėsi Kaune, Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje, kur buvo aukojamos šv. Mišios, pirmą kartą visuomenei buvo pristatyta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus darbuotojų parengta paroda ,,LAIKOM FRONTĄ“, skirta Antanui Lukšai atminti. Parodą pristatė LGGRTC atstovė Ramunė Driaučiūnaitė.
Apie Antaną Lukšą
Antanas Lukša gimė 1923 m. gegužės 31 d. Veiverių valsčiaus Juodbūdžio kaime ūkininkų Simono ir Onos Lukšų šeimoje, kurioje augo dvi seserys ir keturi broliai: būsimi Lietuvos partizanai Jurgis (1920–1947), Juozas (1921–1951), Stasys (1926–1947) ir būsimas partizanų ryšininkas-rėmėjas Vincas (1905–1993).
Baigęs gimnaziją, A. Lukša įstojo į Kauno mokytojų seminariją. 1942–1943 m. studijavo Kauno universiteto Statybos fakulteto Geodezijos skyriuje. Tais pačiais metais gavo mokytojo darbą Veiveriuose. 1946 m. tapo Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės ryšininku, slapyvardžiu Arūnas. 1946 m. birželio mėn. dalyvavo kautynėse Suvalkijoje.
1946 m. rudenį ryšiams palaikyti A. Lukša persikėlė dirbti į Kaišiadorių suaugusiųjų gimnaziją. Žasliuose įkūrus progimnaziją, paskirtas jos direktoriumi.
1946 m. pabaigoje Tauro apygardos partizanams iššifravus MGB provokacijas, A. Lukša pasitraukė iš Žaslių ir grįžo į Tauro apygardą. 1947 m. sausio mėn. tapo aktyviuoju Tauro apygardos partizanu. 1947 m. vasario 10 d. A. Lukša-Arūnas paskirtas Geležinio Vilko Žvalgybos skyriaus viršininku, o balandžio mėn. – Tauro apygardos štabo Ryšių poskyrio viršininku. Dalyvavo kuriant Birutės rinktinę Kaune, priklausė rinktinės štabui. Jo pareigos buvo palaikyti ryšius tarp apygardos štabo ir rinktinių pareigūnų, padalinių vadų. 1947 m. birželio 12 d. A. Lukša, bandydamas organizuoti susitikimą su Jungtinės Kęstučio apygardos atstovu, papuolė į MGB pasalą. Išvengęs pirmos pasalos, pakliuvo į antrąją ir buvo suimtas. Po žiaurių MGB tardymų 1947 m. rugsėjo mėn. nuteistas 25 metams lagerio ir 5 metams tremties. Kalėjo Komijos ASSR, Tiumenės, Irkutsko, Magadano srities lageriuose.
1956 m. paleistas iš lagerio grįžo į Lietuvą, sukūrė šeimą.
Prasidėjus Sąjūdžio atgimimui, aktyviai dalyvavo politinių kalinių ir tremtinių visuomeniniame gyvenime. Ilgametis Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) pirmininkas ir valdybos pirmininkas. LPKTS Garbės pirmininkas. Rūpinosi partizanų, politinių kalinių, tremtinių įamžinimo reikalais – paminklų statyba, partizanų kovų istorijos kartografavimu, knygų leidyba ir kitais dalykais.
1998 m. suteiktas Kario savanorio statusas, 1999 m. – dimisijos kapitono laipsnis. Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000 m.), Kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2001 m.), Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (2003 m.) ir kitais apdovanojimais.
