Ačiū Lietuvos Politinių kalinių ir tremtinių bendrijos vadovui Pranui Ulozui ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos nariui Edvardui Strončikui, stovėjusiems garbės sargyboje renginio metu.
Jubiliejinei 90-ai Ukrainos tautos kančios – HOLODOMORO – atminimo sukakčiai pažymėti meno kūrinių ir dokumentinių fotografijų lauko paroda „Badas kaip ginklas: 1932–1933, 2022“ atidaryta ne lapkritį, kuomet tradiciškai prie Lietuvos tremtinių paminklo sovietinių represijų aukoms vainikų padėjimu ir žvakių liepsnomis pagerbiamas siaubingas ukrainiečių tautos genocidas, bet prieš NATO viršūnių susitikimą Vilniuje, kad dar kartą atkreiptų dėmesį, jog tiek XX a. pradžios grūdų paruošų normos ir planai ir dėlto režimo sukeltas badas, tiek šiandieninio karo išprovokuota maisto krizė, derliaus naikinimas dėl karo veiksmų, grūdų blokada yra sąmoningas rašizmo ginklas, kurio naudojimą demokratinės visuomenės privalo atpažinti, o politikai – rasti būdų tokio pobūdžio atakoms prieš laisvę atremti.
Parodoje dalyvavęs nepaprastasis ir įgaliotasis Ukrainos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Petro Beshta atminimo kalboje pabrėžė, kad Vakarų visuomenės turėtų būti pasiruošusios Rusijos „šantažui pasauliniu badu“, o atsparumą tokioms priemonėms kaip tik ir didina pavienių žmonių žinojimas ir suvokimas, kokią tragediją režimas sukėlė 1932–1933 m. badmečio Ukrainoje, koks poveikis dėl maisto krizės ir kitų teroristinių Rusijos veiksmų bus šiandien.
Renginyje atminimo kalbas taip pat sakė Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorius istorikas Remigijus Černius, ekspozicijų ir parodų dizaineris architektas Darius Baliukevičius, iš Kijevo atvykusi edukacinės meno kolekcijos „Holodomoras ukrainiečių menininkų akimis“ kuratorė Natalia Lavrova, Vilniaus ukrainiečių bendrijos pirmininkė Natalija Šertvytienė. Parodos atidaryme apsilankė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys.
Primintina, kad, centro istorikų duomenimis, nuo bolševikų režimo 1932–1933 metais dirbtinai sukelto bado (Holodomoro), įvairiais skaičiavimais, žuvo 7–10 mln. ukrainiečių. Pasaulio istorijoje sunku rasti panašų atvejį, kai masinio žmonių naikinimo įrankiu buvo pasirinktas badas. Žiauru tai, kad jis kilo ne dėl stichinės nelaimės – sausros ar nederliaus; tai buvo valdžios kryptingos politikos rezultatas. Ukrainos valstiečiams buvo nustatyti praktiškai neįgyvendinami grūdų paruošų planai; siekta, kad jiems neliktų ko valgyti. Kai planas nebuvo įvykdomas, į regioną atsiųsdavo kariuomenę. Ištisi kaimai ir rajonai buvo paversti izoliuotais badaujančiais getais. 1933 m. pradžioje sovietinė vyriausybė nutarė radikaliai sustiprinti Ukrainos kaimų blokadą. Galiausiai visa Ukrainos teritorija buvo apsupta kariuomenės, šalis pavirto didžiuliu mirties lageriu. Kasdien iš bado Ukrainoje mirdavo beveik 25 tūkst., kas valandą – 1 tūkst., kas minutę – 17 žmonių. Labiausiai nuo bado kentėjo vaikai – 1933 m. rugsėjo mėn. į mokyklų suolus neatsisėdo beveik du trečdaliai mokinių.
Daugiau nuotraukų LGGRTC Facebook paskyroje.
