Tuo metu iš Lietuvos buvo ištremta daugiau kaip 40 tūkst. žmonių. Tremta į Krasnojarsko kraštą, Irkutsko sritį, Buriatijos-Mongolijos ASSR. Virš 20 tūkst. tremtinių atsidūrė Krasnojarsko krašte. Minėjime dalyvavusi Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorė Ramunė Driaučiūnaitė pasidalino savo prisiminimais apie dalyvavimą ekspedicijose:

2013 m. ir 2016 m. kartu su bendrija „Lemtis“ vykau į ekspedicijas Krasnojarsko krašte. Lankėme tremtinių gyvenvietes, įsikūrusias prie Minos ir Manos upių. Dešimtys tremtinių kapinių, šimtai lietuviškų kryžių. Šiandien tokios galimybės, deja, jau nebeturime ir kažin ar beturėsime ateityje. Jau tuo metu teko matyti, kad kapinėse, kur palaidoti lietuviai, teritorija yra išvaloma ir laidojama naujai. 2019 m. teko lankytis Kazachstane, kur nuo žemės paviršiaus nušluoti visi buvę politinių kalinių lageriai. Tokiu būdu nei tremties, nei lagerių vietose nebelieka jokių ženklų apie ten buvusius tremtinius ar politinius kalinius. Po dešimties ir daugiau metų Rusijos valdžia galės klausti:
– Apie kokius tremtinius, kokius politinius kalinius jūs kalbate? Nėra jokių ženklų, kad jie čia buvo.
Todėl labai svarbu burtis, įvairiausiomis formomis minėti ir apie tai kalbėti, kalbėti ir nepavargti kalbėti