Kaip pagarba 1989 m. Baltijos kelio istoriniams prisiminimams, 2019 m. atvedusiems į Honkongo kelią, Juodojo kaspino (Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti) ir istorinio Baltijos kelio dieną dviejų iš trijų Baltijos valstybių sostinėse – Vilniuje ir Taline – atidaryta Honkonge gimusio Estijos apžvalgininko Iversono NG organizuojama paroda „Honkongo kelias“.
Fotografiniais vaizdais ir tekstu siekiama parodyti Baltijos valstybių žmonių grandinės dovaną Honkongui: brėžiama paralelė tarp 650 km ilgio į gyvą eilę Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 1989 m. išsirikiavusių laisvės siekiančių žmonių ir 210 tūkst. Honkongo gyventojų, 2019 m. taikiai reiškusių reikalavimus prieš stiprėjantį centrinės komunistinės Kinijos valdžios spaudimą. Kaip pasakoja parodos iniciatorius Iversonas NG, parodą sudaro kelios atskiros dalys. „Įkvėpimuose iš Baltijos“ pasakojama, kaip susiformavo Honkongo kelias, „Paralelinėje visatoje“ akcentuojami skirtumai tarp dviejų istorinių žmonių grandinių, taip pat atskira dalis fiksuoja teisėsaugos organų brutalumus, smurtą prieš taikų Honkongo gyventojų protestą.
Baltijos kelias – viena didžiausių visų laikų antisovietinių demonstracijų. Ši akcija vyko 1989 metų rugpjūčio 23-iąją, minint 1939 metais raudonojo režimo Sovietų Sąjungoje ir nacistinės Vokietijos pasirašyto Molotovo–Ribbentropo pakto, lėmusio Baltijos šalių sovietinę okupaciją, metines. Tądien apie 2 mln. žmonių iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos susikibę rankomis išsakė norą atkurti nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.
„Prasminga, kad Baltijos kelias laisvės žinią nunešė 8 tūkst. kilometrų ir įkvėpė visai kitos kultūros, kitų papročių žmones tam pačiam siekiui – taikiai kovai už demokratijos stiprinimą, sutartų Honkongo autonomijos nuo centrinės Kinijos teisių išsaugojimą“, – atidarant parodą sakė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys.
Parodos atidaryme dalyvavęs užsienio reikalų viceministras dr. Mantas Adomėnas pabrėžė, kad jam teko dalyvauti abiejuose Baltijos keliuose ir pajusti pasikartojantį jų simbolizmą. Jis pasakojo, kaip po 30 metų, 2019 m. rugpjūčio 23 d., subūrus grupelę bendraminčių prie Vilniaus arkikatedros, per atstumą buvo kartu su Honkongo kelio dalyviais bei kokios buvo režimo reakcijos į tai. Pabrėždamas, kad jau po metų po Baltijos kelio Lietuva atstatė valstybės nepriklausomybę, M. Adomėnas linkėjo Honkongui išpildyti norą gyventi laisvai, pasiekti demokratiškos visuomenės būvį.
Parodai „Honkongo kelias“ erdves skyrė Okupacijų ir laisvės kovų muziejus bei Estijos istorinės atminties institutas. Parodą taip pat remia visuomeninė politinė organizacija „Stovėk su Honkongu“ (angl. „Stand with Hong Kong“).
Primintina, kad Honkongo keliu virtę protestai prasidėjo nuo planų priimti ekstradicijos į žemyninę Kiniją įstatymą. Visuomenės nepritarimas šiam teisės aktui pasireiškė mitingais, peraugusiais į platesnį judėjimą prieš Pekino spaudimą apriboti miestui 1997 m. suteiktas teises ir laisves, kurios negalioja komunistinio režimo žemyninėje šalies dalyje, visų pirma, nepriklausomą teismų sistemą ir žodžio laisvę. Apie 40 km ilgio žmonių grandinė Honkonge buvo veiksminga beveik pusmetį trukusio protesto išraiška.
Lietuva nuosekliai vykdo užsienio politiką, vienijančią demokratines šalis prieš žmogaus teisių pažeidimus Kinijoje. Lietuvos Respublikos Seimas 2021 m. gegužės 20 d. priėmė rezoliuciją, kuria smerkiamas uigūrų genocidas Kinijoje. Pasak viešojoje erdvėje pasisakančių žmogaus teisių aktyvistų, kone 1 mln. uigūrų ir musulmonų tikėjimo asmenų yra kalinami Kinijos šiaurės vakariniame Sindziango regione siekiant juos perauklėti. Stovyklose naudojamas priverstinis darbas ir prievartinė moterų sterilizacija.
