Venclauskių namuose-muziejuje paminėti šios ypatingos dienos susirinko būrys žmonių. Savo prisiminimais apie tremtį pasidalijo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkė Valerija Jokubauskienė. 1990 m. Kovo 11-osios Lietuvos nepriklausomybės akto signataras Algimantas Sėjūnas prisiminė Šiauliuose gyvenusį Lietuvos partizanų vado sūnų Joną Laimutį Žemaitį, kurį asmeniškai pažinojo. Nuostabius muzikinius kūrinius atliko Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos auklėtiniai.
Jonas Žemaitis, neabejotinai, yra ryškiausia Lietuvos ginkluotojo antisovietinio pasipriešinimo figūra, įkūnijanti lietuvių tautos drąsą, pasiaukojimą ir ryžtą kovoje dėl valstybės Nepriklausomybės. 2009 m. Lietuvos Respublikos Seimas, pripažinęs J. Žemaičio nuopelnus Lietuvos valstybingumui, paskelbė jį kovojusios su sovietų okupacija Lietuvos valstybės vadovu, 1949–1954 m. faktiškai vykdžiusiu Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas.
Paroda skirt šio neeilinio žmogaus gyvenimo ir kovos istorijai atminti. Joje pasakojama Žemaičių šeimos istorija, mokslas Karo mokykloje Kaune, tarnyba Nepriklausomos Lietuvos Kariuomenėje, J. Žemaičio likimas sovietų ir nacių okupacijų metais, pokario kova antisovietiniame pogrindyje, nelaisvės metai sovietų režimo gniaužtuose. Paskutinis parodos stendas skirtas partizanų generolo atminimo įamžinimui.
Dėl kilnojamųjų parodų eksponavimo galima kreiptis: muziejus@genocid.lt +370 602 87022
