Pirmą kartą Lietuva turi galimybę globaliu mastu papasakoti visą kovos už laisvę istoriją ir parodyti pasauliui, kaip priešintis užpultam, kaip vienytis persekiojamam, kaip laimėti nugalėtam.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys.
Parodos atidarymo metu Lietuvos Respublikos ambasados Vašingtone surengtoje diskusijoje apie Lietuvos raginimą Europai ir Amerikai puoselėti istorinę atmintį Rusijos agresyvaus karo prieš Ukrainą ir Vakarų demokratijas kontekste savo įžvalgomis pasidalins JAV, Ukrainos ir lietuvių išeivijos mokslininkai, diplomatai.
Paroda „Nuo sovietinės raudonos iki lietuviškos trispalvės: 50 kovos už laisvę metų“ istorinės laiko juostos principu pristato svarbiausius pasipriešinimo okupacijai įvykius ir taip parodo, kokių milžiniškų Lietuvos žmonių pastangų reikėjo: nepasiduoti, nesusitaikyti, priešintis, vienytis ir telktis, rizikuoti ir organizuotis į pogrindį, protestuoti ir taikiai, bet atkakliai, sau ir pasauliui priminti, kad buvome Nepriklausoma valstybė ir tokia norime būti. Ir turime tam teisę bei politinę valią ir savimonę.
Laiko juostoje – 1918 m. vasario 16-oji ir daugiau kaip 20 metų trukęs modernios valstybės kūrimo ir klestėjimo laikotarpis, 1940-ųjų okupacija, 1941-ųjų trėmimai, žudymai, kalinimai, 1944 m. prasidėjęs partizaninis karas ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio 1949 m. vasario 16-osios Deklaracija, pokario trėmimai, kalinimai lageriuose, gulago sistemos griūtis ir neginkluotos antisovietinės rezistencijos jėga – Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika, Romo Kalantos auka, Lietuvos Laisvės Lyga, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, Baltijos kelias, 1990-ųjų Kovo 11-oji, 1991-ųjų Sausio 13-oji ir 1993 m. rugpjūčio 31 d. – Laisvės diena – iš Lietuvos valstybės pasitraukė okupacinė kariuomenė.
Per 50 metų okupacinio režimo sistema iš sąmoningo piliečio bandė kurti sovietinį – homo sovieticus – žmogų: nuolankią, represijų įbaugintą liaudį. Parodoje pristatoma, kaip tai buvo daroma, pasitelkus kultūrą, religiją, keičiant tapatybę bei vertybes ir politine propaganda užpildant kasdienybę. Ši tema atskleidžiama vaizdo siužetais, paaiškinančiais, kaip pilka ir psichologinio smurto bei melo kupina realybė kirtosi su režimo lozungais.
Kartu su istorine medžiaga, akcentuojančia laisvės kovos pergalę-lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės išlikimą, – Komunizmo aukų muziejaus ekspozicinėje erdvėje kabės LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejui padovanotas dailininko Henriko Cipario devynių dailės kūrinių ciklas „Lietuvos kančia“. Šie paveikslai meninių simbolių kalba perteikia tą kančią ir skausmą, kurią patyrė okupuota Lietuva.
