NeįgaliesiemsKontaktai

Vilniuje paminėtas Holodomoro aukų atminimas

Naujienos
2023 m. lapkričio 24 d. Vilniuje, prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms atminti, vyko Holodomoro – 1932–1933 metais sovietų režimo Ukrainoje sukelto bado – aukų atminimo paminėjimo renginys. Jį organizavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kartu su Ukrainos ambasada Lietuvoje.
Dalintis
Renginio akimirka
LGGRTC
2023-11-26

Renginys prasidėjo bendra malda, kuriai vadovavo Ukrainos graikų katalikų Švenčiausiosios Trejybės bažnyčios rektorius tėvas Mykola Kozelkivskis ir Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino tėvas Tadeušas.

Renginyje, skirtame 1932–1933 m. Holodomoro Ukrainoje 90-osioms metinėms paminėti dalyvavo: Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkės pavaduotojas Paulius Saudargas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorė Ramunė Driaučiūnaitė, ukrainiečių bendruomenės nariai ir kiti garbūs svečiai.

Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta pabrėžė, kad Ukraina labai vertina broliškos Lietuvos Respublikos solidarumą ir paramą pasmerkiant 1932–1933 m. Holodomorą Ukrainoje, taip pat esame dėkingi už dabartinių nežmoniškų Rusijos nusikaltimų Ukrainoje pripažinimą genocidu ir raginimą įsteigti specialųjį tarptautinį baudžiamąjį tribunolą jiems tirti.

Ukrainą ir Lietuvą visada vienijo noras palaikyti viena kitą ir padėti. Ginti aukščiausias mūsų bendras vertybes, kurių viena – tragiškos praeities atminimas.

XX a. pradžioje Ukraina patyrė tris holodomorus: 1921–1923 m., 1932–1933 m. ir 1946–1947 m. Badas buvo kaina, kurią ukrainiečių tauta sumokėjo už savo laisvės troškimą. Tai buvo komunistinio režimo reakcija į mūsų tautos siekį atgaivinti savo valstybę. Šiandien jo įpėdinis, rasistinis režimas, vėl vykdo genocidą Ukrainos žemėje.

Stalinas XX amžiuje ir Putinas XXI amžiuje pasirinko genocidą, nes kiti Ukrainos žmonių sutramdymo būdai nepadėjo. Siekdamas organizuoti genocidą, Stalinas griebėsi visiško maisto konfiskavimo, blokados ir sustiprinto teroro.

Šiandien Rusijos kariuomenė naikina Ukrainą ir ukrainiečius, naudodama visus turimus ginklus. Kaip ir prieš 90 metų, Rusija naudoja badą kaip ginklą. Ji vėl vagia grūdus iš Ukrainos. Šiuos grūdus Rusija parduoda pasaulinėje rinkoje ir taip uždirba pinigų, kuriais toliau finansuoja savo agresijos karą prieš Ukrainą.

Putinas naikina Ukrainos grūdus ir uostus, blokuoja jūrų kelius, kad sunaikintų Ukrainą kaip valstybę ir pasaulinio aprūpinimo maistu garantą.

Taip Rusija šantažuoja ne tik Ukrainą, bet ir šalis, kurios priklauso nuo ukrainietiškų maisto produktų.

Šimtai milijonų žmonių Afrikoje ir Azijoje kenčia nuo Rusijos vykdomos Ukrainos grūdų eksporto blokados. Okupantai pavogė daugiau kaip 15 mln. tonų grūdų. Pajamos, gautos per pastaruosius dvejus metus pardavus tokį kiekį grūdų, galėjo viršyti 7 mlrd. dolerių.

Štai kodėl šiandien ukrainiečiai aukoja savo gyvybes ne tik už Ukrainos ir Europos laisvę, bet ir už galimybę kitoms tautoms turėti duonos ant stalo.

Kovojame prieš genocidą, kad ši tragedija nepaveiktų nė vieno kito žmogaus.

Pasak ambasadoriaus, mes kovojame, kad visa Putino klika būtų teisiama už agresiją, karo nusikaltimus ir genocidą.

Tarptautinės ukrainiečių mokyklos ukrainiečių kalbos ir literatūros mokytoja Svetlana Kulynich perskaitė savo eilėraštį, skirtą šiam tragiškam Ukrainos istorijos puslapiui atminti.

Vilniaus ukrainiečių bendruomenės pirmininkė Natalija Šertvytienė sakė, Holodomoras paliko baisų, kruviną pėdsaką kiekvienoje ukrainiečių šeimoje. Holodomoras – tai milijonų ukrainiečių tragedija, kurią sudaro liūdnos kiekvienos atskiros šeimos istorijos.

Minėjimo pabaigoje buvo padėtos gėlės, uždegtos žvakės, taip išreiškiant sielvartą dėl aukų, tikėjimą kuo greitesne Ukrainos pergale ir pasirengimą daryti viską, kad genocidas nepasikartotų.

Nuotraukos:
Džojos Gundos Barysaitės (LRS kanceliarija)
Dalintis

Aktualijos

Visos muziejaus naujienos
2024-12-12

Laisvės dvasia gyva: Partizanų dainų festivalis „Laisvės kelias“ Druskininkuose

Renginiai
Skaityti
Parodos atidarymas Seime
2024-11-28

Seime atidaryta muziejaus paroda, skirta Jonui Žemaičiui-Vytautui

Parodos
Skaityti
Minėjimo akimirka
2024-11-27

Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje pagerbtas Jonas Žemaitis-Vytautas

Naujienos
Skaityti
Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Vengrijos valstybės saugumo istorijos archyvu
2024-11-22

Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Vengrijos valstybės saugumo istorijos archyvu

Naujienos
Skaityti
Renginio akimirka
2024-11-15

Marijampolėje prisiminta Štuthofe kalėjusių lietuvių istorija

Renginiai
Skaityti
Konferencijos akimirka
2024-10-31

Tremtinių konferencijoje – neužmiršti Lietuvos istorijos puslapiai

Renginiai
Skaityti
Žiūrėti visas