Kasmet birželio 14-ąją minime Gedulo ir vilties dieną. Gedulo, nes netekome tūkstančių ištremtų ar į lagerius išvežtų mūsų tautiečių; vilties, nes daugelis jų turėjo viltį išgyventi ir sugrįžti į Tėvynę Lietuvą.
Šią dieną 1941-aisiais metais Sovietų Sąjunga pradėjo masinį Lietuvos gyventojų trėmimą. Nuo šio trėmimo nukentėjo ir mokytojų Petro ir Teodoros Akvilinos Bliūdžių šeima.
Petras Bliūdžius – Rokiškio gimnazijos mokytojas, kraštotyrininkas, muziejininkas. Geležinkelio stotyje atskirtas nuo šeimos 1941 m. birželį išvežtas į Rešotų lagerį, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. 1942 m. gegužės 18 d. lageryje mirė.
Teodora Akvilina Bliūdžiuvienė – Rokiškio gimnazijos mokytoja. 1941 m. birželį su dukromis Akvile Petronėle, Birute Marija ir Terese Laimute išvežta į Petrovką, Kalmankos r., Altajaus kr. Likimas joms buvo negailestingas. Nuo ligų ir išsekimo dėl bado Teodora Akvilina Bliūdžiuvienė mire 1943 m. rugpjūčio 9 d. Dienoraščio autorė Akvilė Petronėlė mirė 1943 m. gruodžio 15 d. Našlaitėmis likusios Birutė Marija ir Teresė Laimutė 1944 m. apgyvendintos Malachovo vaikų namuose Kosichos r., Altajaus kr., 1946 m. parvežtos į Lietuvą ir apgyvendintos Vilniaus vaikų namuose. Iš čia mergaitės pasiėmė giminaičiai ir užaugino.
Muziejuje saugomame Akvilės Petronėlės Bliūdžiūtės dienoraštyje patirti išgyvenimai pateikiami keliais konkrečiais fragmentais: tai vagone kartu keliavusių, gyvenvietėje ar barake įsikūrusių žmonių sąrašai, apibendrinti tremties įvykiai, parduodamų ir keičiamų į maistą daiktų sąrašai, tremtyje ir lageriuose mirusiųjų sąrašai. Šio dienoraščio išskirtinumas – Akvilės Petronėlės eilėraščiai, perteikiantys sunkiausius jų šeimos išgyvenimus – šaltį, badą, tėvų mirtį, našlaitės dalią.
Ir liūdna, ir skaudu, kad dešimtojo gimtadienio proga mylinčių tėvų dovana – dienoraštis – užpildytas tokiais sunkiais vaiko išgyvenimais.
Akvilės Petronėlės dienoraštį išsaugojo ir muziejui 2009 metais padovanojo jos sesuo Teresė Laimutė Bliūdžiūtė-Kalavinskienė.
