Užsiėmimo metu pasakojama, kaip toli nuo gimtinės išvežti lietuviai tremtiniai ir kaliniai stengėsi išlaikyti žmogiškąjį orumą, neprarasti krikščioniškojo tikėjimo, tautinės savimonės, noro mokytis. Tremtiniai slapta mokė vaikus lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos, geografijos ir kitų dalykų. Į slaptus būrelius susibūręs jaunimas leisdavo nedidelius poezijos ir prozos leidinius. Rizikuodami patekti į karcerius ar bausmės izoliatorius, lagerių kaliniai burdavosi apie labiau išsilavinusius likimo draugus, diskutuodavo politikos klausimais, mokėsi užsienio kalbų, kūrė eiles, piešė. Po J. Stalino mirties režimas švelnėjo, todėl lageriuose ir tremtyje suaktyvėjo sportinė, kultūrinė veikla. Susikūrė krepšinio, futbolo, tinklinio komandos, būrėsi chorai ar instrumentiniai ansambliai. Daugelis tremtinių laisvu nuo darbo metu galėjo mokytis – tęsti tremties nutrauktus mokslus vidurinėse mokyklose, pasinaudoti po J. Stalino mirties atsiradusia galimybe studijuoti aukštesniosiose ir aukštosiose mokyklose. Nei sunkus fizinis darbas, nei nuovargis neįstengė nustelbti žmonių tikėjimo žinių ir meno galia. Užsiėmimas iliustruotas gausia vaizdine medžiaga. Užsiėmimo pabaigoje vyksta diskusija.