„Stebint Rusijos vykdomą karą Ukrainoje, šiandien ši data įgauna ypatingą svarbą ir prasmę, nes Lietuva jau perėjo genocido kelią, kurį dabar išgyvena Ukraina”, – kalbėjo LGGRTC (Centro) generalinis direktorius dr. A. Bubnys.
1949 m. kovo 25–28 d. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vyko masinė gyventojų trėmimo operacija, slaptose jos planuotojų ir vykdytojų dokumentuose užkoduota „Priboj“ („Bangų mūša“ pavadinimu. Pagal bendrą ištremtų žmonių skaičių tai buvo didžiausi trėmimai okupuotose Baltijos valstybėse, o Lietuvoje – antrasis pagal dydį (Lietuvoje didžiausias buvo 1948 m. gegužės mėn. trėmimas kodiniu pavadinimu „Vesna“ („Pavasaris“).
Pagrindiniai operacijos „Priboj“ tikslai buvo galutinis lietuvių, latvių ir estų tautų ginkluotojo antisovietinio pasipriešinimo užgniaužimas ištremiant rezistencijos dalyvių šeimas bei palankių sąlygų masinei žemės ūkio kolektyvizacijai sudarymas konfiskuojant ir panaudojant kolūkių reikmėms ištremtų pasiturinčių ūkininkų turtą.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (Centro) duomenimis, per operaciją „Priboj“ ir papildomo trėmimo metu iš Lietuvos buvo ištremta daugiau nei 32 200 žmonių. Dauguma tremtinių – 25 161 asmuo (78 proc.) – buvo įkurdinti Irkutsko srities, kiti 7077 (22 proc.) – Krasnojarsko krašto vietovėse. Jie buvo įdarbinti kolūkiuose, tarybiniuose ar miško pramonės ūkiuose, nedidelė dalis – kalnakasybos ar kitų pramonės šakų įmonėse.
Iš kaimyninės Latvijos 1949 m. buvo ištremta daugiau nei 42 000, iš Estijos – 21 000 žmonių.
Visi kalbėjusieji akcentavo tremtinių išsaugotą pasiaukojamą ryšį su Lietuva, kantrybę, ryžtą ir drąsą, žmogiškų vertybių ir tikros istorijos išsaugojimą. Ir pabrėžė, kad šiuo lemtingu laikotarpiu, kai vyksta karas Ukrainoje, mes visi tikrai žinome, kad, kol būsim gyvi, čia plazdės Lietuvos vėliava ir darbais ir mintimis palaikome Ukrainą.
Ir patriotinėmis dainomis bei poezijos posmais, kurie jautriai skambėjo renginyje, visada buvo ir bus gyva tautos dvasia ir atmintis.
Renginį organizavo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos nariai. Jie dėkingi LGGRTC (Centro) Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus darbuotojams už pagalbą įgarsinant renginį.
