Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus eksponatai prabilo globaliu mastu

Naujienos

2022 m. rugsėjo 20 d. – data, kuomet Lietuva dar kartą įveikė vieną iš nežinojimo uždangų, skleisdama žinią apie komunizmo nusikaltimus. Iki 20 milijonų per metus turistų pritraukiančiame mieste – Vašingtone, kur šiuo metu demokratinių šalių sprendimų priėmėjai sprendžia kovos prieš autoritarinius režimus klausimus – Komunizmo aukų muziejuje atskiras lietuvių genocidą sovietmečiu liudijantis stendas.

Dalintis

Komunizmo aukų muziejus Vašingtone

2022-09-21

Autentiški tremties ir rezistencijos eksponatai:

iš duonos trupinių tolimajame Sibire suvertas maldos rožinis, priklausęs politiniam kaliniui kunigui Eduardui Simaškai, kalintam Intos lageryje
XX a. 6 dešimtmetyje kalintam lietuviui-politiniam kaliniui priskirtas numeris – nužmoginimo simbolis
Komijoje 1948 m. politinio kalinio Romualdo Prekerio iš aliuminio pasigaminta dėžutė rūkalams laikyti su išraižytu tėvynės ilgesio posmu
iš KGB rūsių ištraukta foto juostelė, su nufotografuotu Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos numeriu
originalus šios kronikos 1978 m. 32 numeris, su atverstu puslapiu, pasakojančiu apie lietuvių patirtus tardymus ir kratas

Įveikė laiką, užmarštį, atstumą ir šiandien, kaip ir savo laiku toliau prisideda prie komunistinio režimo demaskavimo, jo kriaugerių pralaimėjimo ir pasmerkimo. Lietuvos žmonių laisvės kovos aukos nebus pamirštos.

Žinotina, kad Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikoje buvo fiksuojami Sovietų Sąjungos vykdomi tikinčiųjų ir žmogaus teisių pažeidimai. Šis pogrindinis leidinys pasirodydavo reguliariai kas 2-3 mėnesius. Tiek užtrukdavo surinkti leidiniui pakankamą kiekį naujienų, patikrinti, ar informacija yra tikra, neišgalvota, vėliau – ją parengti spaudai bei išplatinti. Po to, kai Lietuvoje buvo parengiamas naujas Kronikos numeris, jis būdavo perduodamas į Maskvą, o iš Maskvos – į Jungtines Amerikos Valstijas (dažniausiai perfotografuojamas, susukamas į juostelę ir per keliaujančius patekdavo už Atlanto). Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos pranešimus skaitydavo JAV kongreso finansuojamas Laisvosios Europos radijas, kitos tuometinės laisvojo Vakarų pasaulio žiniasklaidos priemonės. Nepaisant KGB persekiojimo pogrindinis leidinys ėjo 17 metų – iki 1989 m., o šiemet švenčia 50 metų jubiliejų. Okupacijų ir laisvės kovų muziejus yra parengęs specialią kilnojamą jubiliejinę (pirmasis Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos numeris pasirodė 1972 m. kovo 19 d.) parodą Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos reikšmei atskleisti: leidinys parodo, kaip pati sovietinė valstybė nebaudžiamai naikino savo piliečius, taip ji liudija, kodėl komunistinė diktatūra turėtų būti griežčiausiai pasmerkta. Ukrainos karo kontekste būtina, kad kuo daugiau žmonių suvoktų komunizmo nusikaltimus.

Įdomu prisiminti, kad posakis geležinė uždanga (angl. iron curtain), kaip nurodo rašytiniai šaltiniai, dabartine reikšme „riba, skirianti SSRS bloką ir Vakarų pasaulį“ pirmą kartą paminėtas 1945 m. vasario 23 d. laikraštyje „Das Reich“ hitlerinės Vokietijos propagandos ministro Jozefo Gebelso. Posakis ėmė plisti, kai 1946 m. kovo 5 d. anglų premjeras Vinstonas Čerčilis jį ištarė sakydamas kalbą Fultono koledžo bendruomenei apie komunistinį režimą.