1951-ųjų spalio 2 d. prasidėjo masinė Lietuvos gyventojų trėmimo operacija, kodiniu pavadinimu „Osenj“ („Ruduo“). Iki ir po šios operacijos, rugsėjo ir lapkričio mėnesiais, buvo vykdomi ir mažesnio masto trėmimai. Visų šių trėmimų tikslas – kuo greičiau užbaigti prievartinę kolektyvizaciją ir silpninti kovojančių partizanų rėmėjų gretas.

Trėmimai vyko keliais etapais. Pirmasis trėmimas vyko rugsėjo 20–21 dienomis. Tuomet į Irkutsko sritį ištremtos 822 šeimos (iš viso 3072 žmonės). Didžiausias trėmimas vyko spalį. 1951 m. spalio 4 d. sovietų saugumo pareigūnų pažymoje konstatuojama, kad trėmimo operacijos metu suformuota 16 ešelonų: 10 – į Krasnojarsko kraštą, 6 – į Tomsko sritį. Iš viso ištremtos 4143 šeimos (iš viso 16 150 žmonės). 1951 m. lapkričio 30 d. įvyko dar vienas trėmimas – keliasdešimt ūkininkų šeimų išvežta į Altajaus kraštą Bijsko rajoną.

Iš viso 1951-ųjų rudenį iš Lietuvos ištremtos 5139 šeimos – 20 357 žmonės.

Į svetimus kraštus prievarta išvežti žmonės turėjo iš naujo kurti savo buitį, mokyti vaikus, praskaidrinti niūrią kasdienybę. Virtualią parodą sudaro šešios struktūrinės dalys, kurios iliustruotos dokumentais, ištremtųjų nuotraukomis, tremtinių dienoraščių ištraukomis.