2022 m. Valstybinio Ukrainos nacionalinės atminties instituto archyvo parengta kilnojamoji fotodokumentinė paroda demonstruoja, kad kruvini Rusijos metodai nepasikeitė. Tai patvirtina trylikos moterų ir vyrų likimai iš XX bei XXI amžių. Dauguma jų buvo sunaikinti vien dėl to, kad buvo ukrainiečiai, dirbo savo tėvų žemėje, kalbėjo gimtąja kalba. Visi jie, rusų įsitikinimu, neturėjo teisės gyventi.

Komunizmas, kuris po Sovietų Sąjungos griūties nebuvo pasmerktas, privedė prie jo pasikartojimo šiuolaikinėje Rusijoje – prie šių dienų rašizmo. Privedė prie karo, kurio liudininkais esame mes. Dabar Ukraina turi istorinį šansą tinkamai išsiaiškinti savo praeitį. Vienas tokių žingsnių naujame šiuolaikinės Ukrainos desovietizacijos, deputinizacijos etape – šios parodos medžiaga.

• 2024 m. sausio 26–balandžio 15 d. – Kaišiadorių viešosios bibliotekos Paparčių filiale;
• 2024 m. kovo 1–31 d. Panevėžio Elenos Mezginaitės viešojoje bibliotekoje;
• 2023 m. kovo 27–gruodžio 31 d. – KAM mobilizacijos departamente;
• 2023 m. birželio 1–30 d. – Lietuvos Respublikos Seimo Lankytojų centre;
• 2023 m. gegužės 9–20 d. – Kauno Simono Daukanto progimnazijoje;
• 2023 m. balandžio 19–gegužės 9 d. – Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje;
• 2023 m. kovo 6–23 d. – Kauno Jono ir Petro Vileišių mokykloje;
• 2023 m. sausio 11–vasario 22 d. – Vilniaus „Varpo“ suaugusiųjų gimnazijoje;
• 2022 m. gruodžio 6–2023 m. kovo 19 d. – Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje.