2022 m. Lvivo istorijos muziejaus parengta kilnojamoji fotodokumentinė paroda skirta pristatyti Ukrainos Sukilėlių Armijos istorijai.

Ukrainos Sukilėlių Armija (Lietuvoje įvardijama trumpiniu UPA) – karinis ir politinis Ukrainos laisvės kovų sąjūdžio darinys, kurio strateginis tikslas buvo Ukrainos valstybingumo atkūrimas.

Pirmieji UPA padaliniai pradėjo kurtis 1942 m. pabaigoje Voluinėje ir Palesėje kaip pasipriešinimas žiauriai vokiečių okupacinei politikai. 1943 m. pavasarį ir vasarą buvo sukurta vieninga karinė ir politinė rezistencijos sąjūdžio vadovybė, funkcinė armijos struktūra, o 1944 m. pabaigoje baigta formuoti UPA teritorinė struktūra. Armija aktyviai veikė trijuose „kraštuose“, dar vadinamuose Generalinės karinės apygardos (GKA): UPA Šiaurės apygarda, UPA Vakarų apygarda, UPA Pietų apygarda; ketvirtasis „kraštas“ – UPA Rytų apygarda – galutinai nebuvo suformuotas.

Palyginti su kitais pogrindžio sąjūdžiais nacių okupuotoje Europoje, UPA buvo unikali tuo, kad neturėjo pagalbos iš užsienio, o rėmėsi aktyvia civilių gyventojų parama. Siekdama idėjos kovoti už laisvą suverenią valstybę, UPA turėjo kariauti dviem frontais – prieš Hitlerio ir Stalino režimus.

Bendras teritorijos plotas, kuriame 1944 m. vyko sukilėlių sąjūdis, siekė 150 tūkstančių kvadratinių kilometrų, joje gyveno apie 15 milijonų žmonių.

Ukrainos Sukilėlių Armija veikė iki XX a. šeštojo dešimtmečio vidurio. UPA gretose kovojo daugiau kaip 250 tūkstančių žmonių. Už dalyvavimą sukilėlių sąjūdyje ar jo rėmimą SSRS baudžiamosios institucijos represavo daugiau nei pusę milijono žmonių.

• 2024 m. sausio 29–birželio 15 d. – Lietuvos karo akademijos bibliotekoje;
• 2023 m. gegužės 23–birželio 19 d. – Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse;
• 2022 m. gruodžio 16–2023 m. vasario 8 d. – ekspozicinėje erdvėje „Lukiškių kalėjimas 2.0“.