Kasmet birželio 14-ąją minime Gedulo ir vilties dieną. Šią dieną 1941-aisiais metais Sovietų Sąjunga pradėjo masinį Lietuvos gyventojų trėmimą. Tremtis palietė visus gyventojų sluoksnius, tačiau labiausiai nukentėjo pažangioji visuomenės dalis.

Į suformuotų 17 ešelonų 1941 m. birželio 14–19 dienomis buvo sutalpinta ir iš Lietuvos išvežta apie 17 tūkst. žmonių. Geležinkelio stotyse nuo šeimų atskirti vyrai išvežti į Komijos ASSR, Archangelsko, Gorkio, Molotovo, Sverdlovsko, Vologdos sr., Kazachijos SSR ir Krasnojarsko krašto lagerius. Šeimos nariai ištremti į Komijos ASSR, Novosibirsko ir Tomsko sr., Altajaus ir Krasnojarsko kr. 1942-ųjų birželio mėn. daugiau kaip 2,7 tūkst. lietuvių iš Altajaus krašto buvo išvežti tikrai žūčiai prie Laptevų jūros. Šių tremtinių padėtis buvo ypač sunki.

Tremtiniai kentėjo nuo atšiauraus klimato, bado, sunkaus fizinio darbo, alinančios ir gniuždančios kasdienybės. Daug vaikų, senelių ir silpnesnės sveikatos žmonių mirė jau pačią pirmąją tremties žiemą.

Virtualioje parodoje, skirtoje atminti tragiškus 1941-ųjų metų birželio įvykius, eksponuojamos fotografijos, dokumentai, laiškai, dienoraščiai, piešiniai ir daiktai. Jie byloja apie sukrečiančius tremtinių išgyvenimus ir viltį. Viltį išlikti ir sugrįžti.