Sovietinėje Lietuvoje svarbiausia krikščioniška šventė – Šv. Velykos – buvo minima slapčia, dažnai – ir prie ištuštėjusio šeimos stalo. Okupuotoje Lietuvoje likusių ištremtų ir lageriuose įkalintų asmenų šeimų nariai su ilgesiu minėdavo savo brolius ir seseris, tėvus ir motinas, tetas ir dėdes, mylimus ir mylimąsias. Tebuvo vienintelis ryšys tarp Lietuvoje likusių ir ištremtų, įkalintų šeimos narių – tai laiškai. Šv. Velykų atvirukų tekstuose ir sveikinimo laiškuose skambėjo ilgesingi vilties žodžiai, vienas kitam linkėta atsinaujinimo, pasiryžimo, tvirtybės.

Virtualioje parodoje eksponuojami tremtinių ir politinių kalinių Šv. Velykų proga piešti atvirukai, fotografijos, laiškai, piešiniai, dienoraščių ištraukos.