Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, beveik 300 tūkst. žmonių atsidūrė toli nuo Tėvynės. Vieni jų buvo išvežti į tremtį, kiti – į kalėjimus ir lagerius. Kuo skyrėsi gyvenimas tremtyje nuo kalinimo lageryje? Ar skyrėsi kalinimas lageryje nuo kalinimo kalėjime? Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus sužinos edukaciniame užsiėmime apsilankę mokiniai. Užsiėmimas iliustruotas gausia vaizdine medžiaga. Užsiėmimo pabaigoje vyksta diskusija.

Kasdienis partizanų gyvenimas atsispindi fotografijose, atsiminimuose ir laiškuose. Edukaciniame užsiėmime apžvelgiami įdomesni Lietuvos laisvės kovotojų kasdienybės aspektai. Kalbama apie bunkerius, medicinos pagalbą, partizanų karo lauko teismus, maistą, atokvėpio minutes. Taip pat pasakojama, kaip partizanai švęsdavo religines ir tautines šventes. Užsiėmimo pabaigoje vyksta diskusija.

1941–1953 m. kartu su suaugusiaisiais į tremtį buvo išvežta ne mažiau kaip 39 tūkst. vaikų. Edukaciniame užsiėmime, remiantis vaizdine medžiaga ir užfiksuotais amžininkų prisiminimais, mėginama atskleisti jų patirtus išgyvenimus ir pastangas išlikti tremties sąlygomis. Edukacinio užsiėmimo dalyviai gali iš arčiau apžiūrėti ir paliesti autentiškus tremtinių daiktus, atsižvelgiant į amžių vyksta diskusija.

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, beveik 150 tūkst. žmonių buvo įkalinti pataisos darbų lageriuose arba ypatingojo režimo lageriuose. Ir vienuose, ir kituose buvo taikomos nežmoniškos kalinimo ir politinių kalinių išnaudojimo, žeminimo ir niekinimo sąlygos, vertusios vienytis ir priešintis lagerių administracijai. Gerai organizuoti, konkrečius reikalavimus lagerio administracijai ir aukščiausiajai Sovietų Sąjungos vadovybei iškėlę sukilimai vyko Vorkutoje, Norilske ir Kengyre. Apie svarbiausius šių sukilimų etapus supažindinama edukaciniame užsiėmime. Užsiėmimo pabaigoje vyksta diskusija.

Ištremti iš savo gimtųjų vietų, įkalinti kalėjimuose ir lageriuose troško vieno – kuo greičiau sugrįžti atgal į Lietuvą. Pasiryžusiųjų tokiam žingsniui laukė daugybė išbandymų, kurių iš anksto numatyti jie negalėjo. Kokios priežastys skatino bėgti, kas ryždavosi bėgti, kokias kliūtis tekdavo įveikti bėgant, kas laukdavo pabėgusiųjų, jei juos sučiupdavo sovietų saugumo pareigūnai ir ar buvo sėkmingų pabėgimo istorijų sužinosite edukacinio užsiėmimo metu. Užsiėmimo pabaigoje vyksta diskusija.

Jau 1944 m. vasarą Lietuvos vyrai – ginkluoti ir neginkluoti – patraukė į miškus ir priėmę priesaiką tapo partizanais. Edukacinio užsiėmimo metu mokiniai supažindinami su partizaninio karo etapais ir jų skiriamaisiais bruožais. Aptariamas Lietuvos partizanų struktūros – sričių, apygardų ir rinktinių – kūrimas, trumpai pristatoma partizanų vadovybė. Supažindinama su partizanų uniforma, skiriamaisiais ženklais. Užsiėmimo pabaigoje vyksta diskusija.

Vienas iš trėmimų ir kalinimo lageriuose tikslų buvo aprūpinti darbo jėga tolimas, retai apgyvendintas ar negyvenamas Sovietų Sąjungos vietoves. Vienos nuo kitų jos buvo nutolusios šimtus ar net tūkstančius kilometrų, todėl labai skyrėsi gamtinės ir gyvenimo sąlygos, taip pat darbai, kuriuos teko dirbti kaliniams ir tremtiniams iš Lietuvos. Užsiėmimo pabaigoje vyksta diskusija.

Okupacijos metais dalis Lietuvos gyventojų buvo ištremti ir įkalinti sovietų lageriuose. Kartu su jais buvo represuota ir apie 20 proc. dvasininkų. Edukacinio užsiėmimo metu, remiantis pasakojimais bei retomis ir įdomiomis fotografijomis, atskleidžiama, kaip Lietuvos katalikų kunigai, atsidūrę toli nuo Lietuvos, nepaisydami draudimų ir suvaržymų, vykdė ganytojišką veiklą. Taip jie stiprino likimo draugų dvasią ir padėjo išgyventi bei ištverti nelaisvės sunkumus. Užsiėmimo pabaigoje vyksta diskusija.

Užsiėmimo metu pasakojama, kaip toli nuo gimtinės išvežti lietuviai tremtiniai ir kaliniai stengėsi išlaikyti žmogiškąjį orumą, neprarasti krikščioniškojo tikėjimo, tautinės savimonės, noro mokytis. Tremtiniai slapta mokė vaikus lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos, geografijos ir kitų dalykų. Į slaptus būrelius susibūręs jaunimas leisdavo nedidelius poezijos ir prozos leidinius. Rizikuodami patekti į karcerius ar bausmės izoliatorius, lagerių kaliniai burdavosi apie labiau išsilavinusius likimo draugus, diskutuodavo politikos klausimais, mokėsi užsienio kalbų, kūrė eiles, piešė. Po J. Stalino mirties režimas švelnėjo, todėl lageriuose ir tremtyje suaktyvėjo sportinė, kultūrinė veikla. Susikūrė krepšinio, futbolo, tinklinio komandos, būrėsi chorai ar instrumentiniai ansambliai. Daugelis tremtinių laisvu nuo darbo metu galėjo mokytis – tęsti tremties nutrauktus mokslus vidurinėse mokyklose, pasinaudoti po J. Stalino mirties atsiradusia galimybe studijuoti aukštesniosiose ir aukštosiose mokyklose. Nei sunkus fizinis darbas, nei nuovargis neįstengė nustelbti žmonių tikėjimo žinių ir meno galia. Užsiėmimas iliustruotas gausia vaizdine medžiaga. Užsiėmimo pabaigoje vyksta diskusija.

Moksleivi, jei nori sužinoti daugiau apie Lietuvos partizanus ir jų kovą už laisvę, apie tremtinių gyvenvietes ir lagerius atokiuose Sibiro regionuose, apie pabėgimus iš lagerių ir tremties vietų, apie sukilimus ir streikus, vykusius už spygliuotų lagerio tvorų, atvyk į Okupacijų ir laisvės kovų muziejų ir dalyvauk „Proto mankštoje“ – išgirsk klausimą, rask atsakymą, laimėk prizą!

Nori susipažinti su muziejaus ekspozicijomis be muziejaus gido pagalbos? Tuomet imk į rankas parengtą klausimyną ir leiskis į atsakymų paiešką. Šio edukacinio užsiėmimo tikslas – savarankiškai susipažinti su muziejaus ekspozicinėmis salėmis, jose esančiais unikaliais eksponatais, sužinoti naujų įdomių faktų apie išskirtinius žmones, atkreipti dėmesį į svarbius istorinius objektus, priimti netikėtus sprendimus ir patirti atradimo džiaugsmą.