2026 m. minime Pietų Lietuvos apygardos vado plk. Juozo Vitkaus-Kazimieraičio 125-ąsias gimimo ir 80-ąsias žūties metines. Šių sukakčių proga Okupacijų ir laisvės kovų muziejus parengė virtualią parodą „Aš iš savo žemės nė žingsnio“. Paroda supažindina lankytoją su Juozo Vitkaus-Kazimieraičio gyvenimo ir kovos istorija. Joje gausu fotografijų iš tarnybos laikotarpio Lietuvos kariuomenėje, mokslų Belgijoje, šiltų akimirkų iš Vitkų šeimyninio gyvenimo. Partizaninės kovos metus atspindi jo parengti dokumentai. Parodoje papasakota partizanų vado tragiška šeimos istorija, kuomet po jo žūties buvo ištremta žmona su vaikais. Juozo Vitkaus-Kazimieraičio atminimo įamžinimui skirta dalis supažindina su atmintinomis vietomis bei palaikų atradimo istorija.

Adolfas Ramanauskas-Vanagas savo atsiminimuose rašė:

„Kazimieraičiui žuvus, sąjūdis neteko vieno iš aukščiausiųjų savo vadų, be galo atsidavusio savo Tėvynei. Aš kaip pavyzdį kėliau Kazimieraičio asmenybę: žmogų, kuris visas savo dvasines ir fizines jėgas paskyrė Lietuvos išlaisvinimo kovai; karininką, kuris iki paskutinio atodūsio tęsėjo duotąją priesaiką; kovotoją, kuris pelnytai buvo ir yra laikomas partizanų idealu. Jis įgijo meilę ir pagarbą visų partizanų ir jų vadų, turėjo didžiulę įtaką dėl to, kad buvo išsižadėjęs asmeniškos gerovės, be galo pasišventęs sąjūdžio reikalams, nepaprastai darbštus, teisingas, kantrus, blaivus ir labai religingas žmogus…”