Liepos 29 d. Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje atidaryta paroda „Naujausia ingrų istorija. Tremties išskirti, šeimos nuotraukų sujungti“.

Ingrija (Ingermanlandija) – istorinė sritis, esanti toje pačioje pakrantėje kaip ir Baltijos šalys, tarp Estijos ir Suomijos, tarp Baltijos jūros ir Ladogos ežero. Čia nuo senų laikų gyveno finougrų tautos, iš jų gausiausia buvo Ingrijos suomiai – XVII a. į Ingriją persikėlusių suomių palikuonys. Tradiciškai jie yra evangelikai liuteronai, o jų kultūra ir bendruomenė šimtmečius formavosi Ingrijoje, Sankt Peterburgo apylinkėse ir, iš dalies, pačiame mieste.

Sovietų Sąjungoje ingrai buvo persekiojami, tai lėmė jų genocidą. 1926 m. Ingrijoje gyveno apie 115 000 Ingrijos suomių, šiandien jų ten liko vos keli šimtai. Ingrijoje gyvenę suomiai buvo tremiami į atokius regionus, kalinami ir siunčiami į lagerius. Per Stalino represijas (1937–1938 m.) ir Antrojo pasaulinio karo pradžioje (1941–1942 m.) Ingrijos suomiai patyrė ypač žiaurias represijas: šeimos buvo išblaškytos, žmonės kalinami ir žudomi, ryšiai su artimaisiais nutrūkdavo, dažnai – visiems laikams. Ištremti Ingrijos suomiai atsidūrė Centrinės Azijos stepėse, nuošaliuose Sibiro rajonuose ir ledinėje Arkties vandenyno pakrantėje, ten daugelis mirė išsekę nuo bado, šalčių, alinančių vasaros karščių ir nepakeliamų darbo sąlygų. Tuo ingrų likimas panašus į tą, kuris ištiko lietuvius ir kitų Baltijos šalių tautas.

Nuo to laiko, kai Ingrijos suomių tauta buvo išblaškyta, praėjo daugiau nei šimtas metų, bet daugelis jų palikuonių iki šiol tebeieško informacijos apie pražuvusius savo giminaičius. Per tremtinių nuotraukas ir jose užfiksuotų žmonių gyvenimo nuotrupas parodoje atskleidžiamas Ingrijos suomių likimas ir šios išsiblaškytos tautos istorija. Parodoje eksponuojamos nuotraukos ir pasakojimai surinkti iš įvairiose šalyse gyvenančių žmonių, kurių šaknys glūdi Ingrijoje. Daugeliui šeimų šios nuotraukos – vienintelės sąsajos su dingusiais artimaisiais. Nuotraukas ingrai pasiimdavo į tremtį, tad dabar, kad ir prastos būklės, jos vis dar saugo tokius brangius ir skaudžius prisiminimus.

Paroda veiks nuo 2026 m. liepos 29 d. iki rugpjūčio 31 d.

Dokumentines nuotraukas parodai surinko filosofijos daktarė Helena Miettinen, o eksponatus sukūrė filosofijos daktarė Anni Reuter.

Parodos rengėjai: Ingrų kultūros draugija (Inkerin kulttuuriseura ry)