Okupacijų ir laisvės
kovų muziejus

Lietuva, Antrojo pasaulinio karo išvakarėse tapusi Vokietijos ir Sovietų Sąjungos dalybų objektu, 1940 m. birželio 15 d. buvo Sovietų Sąjungos okupuota, o vėliau – ir aneksuota.

Ekspozicija atspindi tarptautinę Lietuvos padėtį 4-ojo dešimtmečio pabaigoje, atskleidžia, kaip Maskva, vietinių talkininkų padedama, laipsniškai panaikino Lietuvos valstybės suverenitetą. Okupacinis rėžimas pagal sovietinį modelį ėmėsi pertvarkyti administraciją, ekonomiką, švietimą, kultūrą, dvasinį gyvenimą. Mokyklose, darbo kolektyvuose būdavo aršiai brukama komunistinė ideologija, ateizmas. Prasidėjo taikių gyventojų persekiojimai ir areštai. Buvo griaunama ir naikinama viskas, kas priminė Nepriklausomybės laikus.

Po metų, 1941 m. birželio 14 d., prasidėjo pirmasis masinis Lietuvos gyventojų – lietuvių, lenkų, rusų, baltarusių, žydų – trėmimas. Tremtis palietė visus gyventojų sluoksnius, tačiau labiausiai nukentėjo Lietuvos politikos, kariuomenės, valstybės saugumo ir teisėsaugos struktūrų tarnautojai, politinių ir visuomeninių organizacijų vadovai ir nariai, sveikatos apsaugos, švietimo, kultūros ir kitų įstaigų darbuotojai, stambūs ūkininkai ir miškininkai – pažangioji visuomenės dalis.

Šią niūrią ir bauginančią to meto realybę ekspozicijoje atskleidžia esamos fotografijos, dokumentai, daiktai, žemėlapiai.

Paskutiniais sovietinio represinio aparato egzistavimo dešimtmečiais šiame kambaryje buvo vidaus kalėjimo viršininko pavaduotojo kabinetas, todėl antrame plane, už stiklo stendo, eksponuojami išlikę penktojo dešimtmečio baldai, naudoti daiktai, atkurtos kai kurios interjero detalės.