Okupacijų ir laisvės
kovų muziejus

Pilietinis antisovietinis pasipriešinimas: 1954–1991 metai

Nuslopinus ginkluotą pasipriešinimą, tauta ir toliau priešinosi sovietų primestai santvarkai. Nepaisant nuolatinių persekiojimų ir represijų, tai vienur, tai kitur iškildavo tautinės vėliavos, patriotiniais šūkiais būdavo nurašinėjamos pastatų sienos, tautinių švenčių, ypač Nepriklausomybės dienos, išvakarėse pasirodydavo ranka rašytų ar spausdintų atsišaukimų. Įvyko ir keletas spontaniškų jaunimo susibūrimų bei masinių demonstracijų. Pasyviajai rezistencijai taip pat galima priskirti draudžiamų knygų kopijavimą ir dauginimą, slaptą užsienio radijo stočių laidų klausymąsi, draudžiamų tautinių simbolių laikymą.

Kova dėl tikinčiųjų teisių

XX a. 7–8 deš. išryškėjo kelios antisovietinio pasipriešinimo sąjūdžio kryptys. Viena svarbiausių ir įtakingiausių buvo kunigų ir tikinčiųjų priešinimasis Katalikų Bažnyčios veiklos varžymui, tikinčiųjų teisių pažeidinėjimams. Sąjūdžio dalyviai remdavo sovietų valdžios persekiojamus kunigus, rinkdavo parašus po peticijomis ir kreipimaisis į sovietų valdžios institucijas dėl kišimosi į Bažnyčios vidaus reikalus, atstatydavo sovietinių pareigūnų įsakymu nugriautus kryžius, rengdavo tūkstantines religines eisenas, leido pogrindžio spaudą.

Disidentinis sąjūdis

XX a. 7–8 deš., be religinės krypties, išryškėjo tautinė ir tautinė liberalioji pasipriešinimo sąjūdžio kryptis.
Tautinės krypties atstovai pirmenybę teikė lietuvybės puoselėjimui, tautinio tapatumo išsaugojimui, jų politinis idealas buvo Nepriklausoma Lietuva. Viena ryškiausių šios pakraipos organizacijų buvo 1978 m. įkurta Lietuvos laisvės lyga. Tautinės liberaliosios krypties atstovai labiau pabrėžė žmogaus teises ir laisves, įvairiais aspektais kritikavo sovietinę sistemą.
1976 m. įsteigta Lietuvos Helsinkio grupė atstovavo įvairiems gyventojų sluoksniams nepriklausomai nuo jų religinių ir tautinių skirtumų. Grupė registruodavo žmogaus ir tautų teisių pažeidimus Sovietų Sąjungoje ir informuodavo pasaulį.

Atgimimo sąjūdis

1985 m. Sovietų Sąjungoje prasidėjo valstybės, politinės sistemos ir visuomenės demokratizavimo procesas. Nuo 1988 m. vasaros visoje Lietuvoje vyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio įkvėpti didžiuliai mitingai, neatskiriamais jų palydovais tapo tautiniai simboliai. Naujai išrinkta Lietuvos Aukščiausioji Taryba, tarp kurios narių buvo daug Sąjūdžio remiamų deputatų, 1990 m. kovo 11 d. paskelbė, kad atkuriama Nepriklausoma Lietuvos valstybė. Iki laisvės dar buvo daug žingsnių, 1991 m. sausio 13-osios ir Medininkų aukos, tačiau Lietuvos laisvėjimo niekas jau nebegalėjo sustabdyti. 1993 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos teritoriją paliko paskutinis traukinys su Rusijos kariuomenės daliniais.