Okupacijų ir laisvės
kovų muziejus

KGB centrinės būstinės pusrūsyje įrengtoje šaudymo kameroje nuo 1944 m. rugsėjo 28 d. iki 1969 m. birželio 19 d. buvo nužudyta daugiau kaip tūkstantis žmonių. Apie trečdalis jų sovietinių teismų arba vadinamosios „trijulės“ mirties bausme buvo nuteisti už dalyvavimą antisovietiniame pasipriešinime.

Archyvinių dokumentų apie mirties bausmės vykdymą išliko labai nedaug. Žinoma, kad egzekucijas vykdė saugumiečių sudaryta ir griežtai įslaptinta speciali grupė, priklausiusi vadinamajam „A“ skyriui. Mirties nuosprendžius vykdė naktimis. Per naktį galėjo būti nužudoma iki 45 nuteistųjų. Po egzekucijos nužudytųjų palaikai būdavo sukraunami toje pačioje patalpoje už medinės pertvaros, o vėliau sunkvežimiu išvežami į užkasimo vietą. 1944–1947 m. sušaudytų 767 žmonių palaikai buvo užkasti beveik Vilniaus miesto centre – Tuskulėnuose.

Kur užkasti sušaudytų 1950–1952 m. žmonių palaikai, kai Sovietų Sąjungoje vėl buvo įvesta mirties bausmė, tiksliai nežinoma. Manoma, kad maždaug 30 km spinduliu apie Vilnių yra ne viena iki šiol nežinoma kapavietė.

Trečiuoju laikotarpiu 1956–1969 m. sušaudytųjų palaikai buvo slapta užkasami Vilniaus Antakalnio Našlaičių kapinėse, tarp senų kapų. 2017–2021 m. vykdytų archeologinių kasinėjimų metu dalis jų buvo rasta. Tarp jų ir vieno žymiausių partizanų vadų Adolfo Ramanausko-Vanago palaikai. Tyrimai tęsiami.

Mirties nuosprendžių vykdymą perkėlus iš Vilniaus į Minską, 8-ajame dešimtmetyje vietoj šaudymo kameros buvo įrengtos stalių dirbtuvės, kuriose buvo taisomas KGB rūmų inventorius. Ekspozicija atidaryta 2000 m. birželio 24 d. Čia eksponuojami Tuskulėnuose ir pačioje šaudymo kameroje rasti daiktai, nuotraukos ir dokumentai iš archyvinių bylų, muziejaus rinkinių.